Plėšimai: raida ir kriminologinė analizė Vilniaus mieste
Puzinienė, Živilė |
Pocius, Ričardas | |
Nors tarp įvykdomų turtinių nusikalstamų veikų dažniausios yra vagystės, plėšimų kriminologinio tyrimo aktualumą sąlygoja jų smurtinis pobūdis, dėl kurio sukeliamas kur kas didesnis pavojus visuomenei apskritai ir konkrečiam nukentėjusiajam. Dėl šios plėšimų ypatybės, jų prevencijos klausimas yra svarbus tobulinant esamus ir ieškant naujų būdų ir priemonių kovai su šiais nusikaltimais. Todėl šiame darbe autorius analizuodamas bendrą plėšimų charakteristiką, kriminologinius rodiklius, pagrindinius plėšimų vykdymą įtakojančius veiksnius bei juos vykdančių asmenų charakteristiką Vilniuje, daugiau dėmesio skiria praktinėms problemoms, susijusioms su plėšimų prevencija Vilniaus mieste. Darbo tikslas – išnagrinėjus plėšimų pagrindinius rodiklius, probleminius plėšimų prevencijos aspektus pateikti moksliškai pagrįstas rekomendacijas plėšimų prevencijai Vilniaus mieste vystyti. Mokslo tiriamajame darbe apžvelgta ir išnagrinėta plėšimų raida Vilniuje 2004-2008 metų laikotarpiu, asmenų, vykdančių plėšimus asmenybės bruožai ir plėšimų plitimą sąlygojantys veiksniai bei prevencinių priemonių, vykdomų Vilniuje efektyvumas ir problematika. Tai patikslinama ir vertinama, remiantis plėšimų Vilniaus mieste kriminologinės situacijos empirinio tyrimo analize, kuri siekiant kuo visapusiškiau ir objektyviau ištirti plėšimų Vilniuje priežastis atlikta, apklausiant tris skirtingas respondentų kategorijas: gyventojus, policijos pareigūnus ir asmenis, teistus už plėšimus. Nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2006 m. Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, plėšimams būdinga jų skaičiaus mažėjimo tendencija, pasitvirtino hipotezė, kad plėšimų latentiškumas Vilniaus mieste yra labai didelis. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Lietuvoje nėra sukurtas turtinių nusikalstamų veikų prevencijos mechanizmas, plėšimų prevencijos uždaviniai praktikoje vykdomi tik tiek, kiek juos apima teisėsaugos įstaigų bendrieji veiklos planai. O teisėsaugos įstaigų ir kitų institucijų bei vietos bendruomenių bendradarbiavimo lygis turtinių nusikalstamų veikų prevencijos srityje Vilniuje yra labai žemas. Vertinant atlikto tyrimo metu gautus rezultatus bei apibendrinant esamą plėšimų prevencijos situaciją, buvo suformuluotos rekomendacijos plėšimų prevencijai Vilniuje tobulinti ir vystyti.
Although theft is the most common capital-related crime, robberies must be given a particular focus. An analysis of this kind of crime must be made, since the crime is of a violent nature - therefore, it poses a much bigger threat to the victim and to the society in general. Due to these reasons, the issue of robberies' prevention is extremely relevant in order to fight such crime. Therefore, the paper analyzes the common characteristics of robberies, criminal situation, the main factors influencing robberies and the personal characteristics of the criminals. A major focus is given to Vilnius - the largest city and the capital of Lithuania, hense the results of the analysis can be applied to a much broader area. The goal of the paper is to present effective recommendations on improving the robberies' prevention in Vilnius, based on scientific proof, given by an analysis of the main criminal indicators and problematic aspects of prevention. A scientific study presents and analyses the definition of robberies, their development in Vilnius between 2004 and 2008, characteristics of the criminals' personalities and the factors influencing the spread of robberies. It also gives a detailed look at preventive means, taken in Vilnius, and their problematics. The study is based on an empiric analysis of crime situation in Vilnius. This analysis has been conducted by making a poll for three different categories of respondents: local inhabitants, police officers and felons sentenced for robberies. Such a poll was really helpful in order to define the causes of robberies in Vilnius as accurately as possible. The analysis proved that since 2006 the number of robberies in Vilnius tends to drop. However, the latency proved to be very high - in Vilnius and in the entire country. The study also concludes that Lithuania doesn't have a capital-related crime prevention mechanism, and the robberies' prevention is performed in practice only as much as indicated by the general plans of law enforcement institutions. Moreover, the cooperation between the law and the local communities in Vilnius in order to improve crime prevention is at a very low level. After conducting an analysis of the situation, the paper gives recommendations for improving the prevention of robberies in Vilnius.