Judicial decision-making: interdisciplinary analysis with special reference to international courts
Žilinskas, Justinas | Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman |
Jakulevičienė, Lyra | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Justickis, Viktoras | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Kiršienė, Julija | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Kūris, Egidjus | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
The central question of this dissertation is how much of judicial decision-making depends on legal reasoning. Do judges, after finding the relevant facts of the case, consult legal rules and then arrive at their decision? Or maybe the equation that the decision equals facts plus rules is merely an illusion? This dissertation argues that judges usually can make decisions on other grounds than formal legal rules and then use formal legal rules merely to justify those decisions. Also, judges will have preference for intuitive decision-making over rule-based and logical reasoning. When judges make decisions on other grounds than formal legal rules, judicial creativity is unlikely to be constrained by these formal rules. Also, judges will seldom have trouble justifying their decisions with formal rules because they will almost always find some competing legal rules that will tally their decision; this is largely because public international law is even more ambiguous than common law systems. Specific driving forces behind judicial decisions will be different in each case – it is even possible that in some cases formal legal rules will be the controlling factor. However, international courts will be often swayed by various policy principles, including conciliatory justice. It also means that judicial law-making by international courts is inevitable.
Centrinis šios disertacijos klausimas yra kiek teisminių sprendimų priėmimas priklauso nuo samprotavimo teisinių taisyklių pagrindu. Ar teisėjai, nustatę bylos faktus, viso labo suras reikiamas teisines taisykles ir tuomet priims sprendimą? O gal lygtis anot kurios teismo sprendimas lygus faktams plius teisinėms taisyklėms yra viso labo iliuzija? Teisėjai paprastai gali priimti sprendimą dėl bylos baigties visiškai nesivadovaudami teisinėmis taisyklėmis ir tik tuomet naudotis formaliomis taisyklėmis, tik tam kad pateisinti savo sprendimą. Teisėjai, kaip ir visi žmonės, teikia pirmenybę ne loginiam ir taisyklėmis paremtam samprotavimui, o intuityviems sprendimams. Nors loginis samprotavimas gali pakeisti intuityvius sprendimus, praktikoje tai nutiks retai. Jei teisėjai priims sprendimus kitais pagrindais nei formalios teisinės taisyklės, formalios taisyklės nesuvaržys teisminio kūrybingumo. Teisėjams retai iškils sunkumų pateisinant sprendimus formaliomis taisyklėmis todėl kad jie beveik visuomet suras tarp konkuruojančių teisinių taisyklių kokį nors teisinį pagrindą, kuris pateisins jų norimą sprendimą. Tai bus įmanoma nes tarptautinė viešoji teisė yra itin dviprasmiška. Konkretūs lemiami sprendimo priėmimo veiksniai skirsis kiekvienoje byloje. Kai kuriuose bylose visiškai įmanoma, jog formalios teisinės taisyklės iš tikrųjų nulems bylos baigtį.