Tarptautinė asmenų apsauga nelaimių metu
Talačkaitė, Vilma |
Jakulevičienė, Lyra | Recenzentas / Rewiewer |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Biekša, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dieninis, Karolis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šaltinytė, Loreta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaigė, Laima | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
„Verkimas yra nenaudingas. Jei mes esame pragare, tai viskas, ką galime padaryti – šliaužti į dangų“ – pasakė vienas darbuotojas, kuris dalyvavo Fukušima Daiichi atominės elektrinės valyme. Šis jo teiginys įkūnija asmenų, susidūrusių su viena didžiausių amžiaus nelaimių, padėtį ir išgyvenimus nelaimių metu. Nukentėjusios valstybės dažniausiai sulaukia subsidiaraus užsienio bendruomenės palaikymo nelaimių metu. Pareiga padėti nelaimių ištiktoms valstybėms šiandien egzistuoja ne kaip teisinė, o daugiau kaip moralinė pareiga. Vis dėl to, valstybės, lyginant su asmenimis, yra daug geresnėje padėtyje, kai susiduria ir kovoja su nelaime. Jos rizikuoja tik savo ekonominiais rodikliais, kai, tuo tarpu, asmuo, esantis nukentėjusiose teritorijose, privalo kovoti dėl savo išlikimo. Egzistuoja prielaida, kad nacionalinė valstybė gali ne tik pati atsisakyti teikti pagalbą savo teritorijoje esančioms aukoms, bet ir užkirsti kelią tarptautinėms pastangoms, siekiančioms užpildyti egzistuojantį apsaugos trūkumą. Tarptautinės apsaugos ir jos teikimo galimybių trūkumas asmenims susidūrusiems su nelaime buvo nuolat jaučiamas, tačiau šiuo metu be tarptautinės žmogaus teisių teisės mechanizmų, nėra jokių teisinių galimybių, skirtų apsaugoti nukentėjusius nuo nelaimės individus, kai nukentėjusios valstybes nenori arba negali to padaryti. Taip pat nėra mechanizmo, kuris tarptautinius apsaugos teikėjus įgalintų teikti apsaugą nukentėjusios valstybės teritorijoje be pastarosios sutikimo. Tokiai problemai pašalinti JTO TT Komisijos ilgalaikėje darbotvarkėje buvo identifikuota tema „Asmenų apsauga nelaimių metu“, o darbas tęsiasi iki šių dienų: jau yra priimta vienuolika straipsnių projektų, o dėl 12 straipsnio projekto vyksta diskusija. Magistro baigiamasis darbas „tarptautinė asmenų apsauga nelaimių metu“ analizuoja individų teisinę padėtį ištikus nelaimėms ir šiai dienai egzistuojančius ir, tikėtina, būsimus instrumentus, reglamentuojančius nukentėjusių valstybių ir tarptautinės bendruomenės teises ir pareigas, siekiant suteikti asmenims apsaugą nelaimių metu. Pirmasis magistro baigiamojo darbo skyrius tyrinėja „nelaimės“ sąvokų, pateikiamų tarptautiniuose dokumentuose, įvairovę. Antrasis skyrius analizuoja pagrindinius principus, kurie turėtų būti taikomi, siekiant teikti asmenims apsaugą nelaimių metu. Trečiasis skyrius analizuoja nukentėjusių valstybių, trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų teises ir įsipareigojimus, siekiant suteikti nukentėjusiems asmenims pagalbą bei tiria būsimų mechanizmų galimas taikymo problemas. Ketvirtasis skyrius analizuoja tarptautinės žmogaus teisių teisės mechanizmų teikiamas asmenų apsaugos neliamių metu galimybes. Šiame skyriuje taip pat pateikiama tarptautinės pabėgėlių teisės siūlomų mechanizmų, kurie gali būti taikomi siekiant suteikti asmenims apsaugą nelaimių metu, apžvalga.
„Crying is useless. If we‘re in hell now all we can do is to crawl up towards heaven“– words which was said by one worker who participated treatment in the Fukushima Daiichi Nuclear Power Plant. This embodies statement of persons status and experiences, when they have to deal with one of the greatest disaster of ages. States, which are affected by disaster, usually receive great support and relief effort from foreign states, because of international moral states duty to help for each other during the disaster. However, if we compared states position with persons, states have much better one. Affected states risk is about having economic and financial damages, at the same time persons have to fight for their survival. There is the assumption, that affected state can refuse protection needs of persons and not to provide assistance to victims. Moreover, this state also can refuse international efforts, which have the possible opportunity to fill existing lack of protection. Disaster victims regularly felt lack of protection and opportunities to get it. However, with the exception of international human rights mechanisms, there are no currently legal options, under which individuals would be enable against national state. Moreover, if affected state refused to protect peoples in its territory, there are no legal options, which enable international community to provide protection for disaster victims without the affected state consent. In year 2006, the International Law Commission identified agenda “protection of persons in the event of disaster” and began a study in its long term work and they are still formulating draft rules of law. There are 11 draft articles which is adopted. Nowadays, there is a discussion in UN International Law Commission on draft article 12, which is not adopted yet. Chapter 1 explores variety of “disaster” definitions which could be found in international instruments. Chapter 2 analyses key principles that should be used in order to provide protection during the disaster. Chapter 3 analyses rights and responsibilities of all affected state, other states and international organizations. Core stone of this analysis are findings already done by the International Law Commission. Chapter 4 of the study analyzed treaties of international human right law and indicated them like currently mechanisms, which is at least minimum basis for protection of persons in times of disaster. This chapter also provides an overview of mechanisms, offered by international refugee law, for the protection of persons in the event of disaster.