Medicininių atliekų tvarkymo vertinimas (Lietuvos ir Škotijos sistemų pavyzdžiu)

Abstract

Medicininių atliekų atsakingas tvarkymas minimizuoja šių atliekų keliamą pavojų žmonėms, dirbantiems su atliekomis, pacientams, kurie gali būti užkrėsti infekcija gydymo įstaigoje, taip pat ir visuomenei dėl infekcijų, intoksikacijų, susižeidimų rizikos, mažinama rizika užkrėsti aplinką, geriamojo vandens šaltinius. Lietuvoje medicininių atliekų tvarkymo sistema yra kuriama, nes sustabdžius vieno veikusio ir vis nepaleidžiant darbui naujo pavojingų atliekų deginimo įrenginio, Lietuvoje neliko nė vieno pavojingų atliekų šalinimo objekto. Nėra ir didesnės apimties alternatyvaus nukenksminimo įrenginių. Medicininių atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje formuojasi iš smulkių objektų nemaža dalimi priklausančių patiems medicininių atliekų gamintojams bei privačių atliekų tvarkymo įmonių iniciatyvų. Sveikatos priežiūros įstaigos šiuo metu sudaro sutartis dėl medicininių atliekų išvežimo deginti į kaimynines šalis arba įsigyja alternatyvaus atliekų apdorojimo įrenginius – mikrobangų nukenksminimo įrangą, autoklavus, garo sterilizatorius. Nukenksmintų atliekų šalinimas taip pat lieka sveikatos priežiūros įstaigų problema, nes ne visi sąvartynai priima nukenksmintas medicinines atliekas. Medicininių atliekų perdirbimo sektorius neišvystytas, taigi rūšiavimo ekonominė nauda nėra pakankama sveikatos priežiūros įstaigų suinteresuotumui, atliekų prevencijos būdų Lietuvoje naudojama mažai. Šiame darbe Lietuvos medicininių atliekų sistema lyginta su Škotijos medicininių atliekų sistema per atliekų tvarkymo prioritetų įgyvendinimo prizmę, Lietuvos atliekų sistemos vertinimui pasitelkta ekspertų apklausa. Stengtasi, kad apklausos anketos pasiektų kuo daugiau įvairių suinteresuotų pusių specialistų – ir medicininių atliekų gamintojus, ir tvarkytojus, ir formuojančius bei įgyvendinančius atliekų tvarkymo prioritetus valstybinių institucijų specialistus, ir suinteresuotas visuomenines organizacijas. Hipotezė, kad kuriama medicininių atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje nėra orientuota į aukščiausius atliekų tvarkymo prioritetus pasitvirtino. Išsiaiškinta, kad atliekų tvarkymo kaštai Lietuvoje palyginti su Škotija yra kone du kartus didesni, o medicininių atliekų apskaita Lietuvoje ne visiškai atspindi, o kitų ekspertų vertinimu ir visiškai neatspindi realių medicininių atliekų susidarymo mastų. Atliekų vežimo kontrolė taip pat yra tobulintina. Darbe išgryninti siūlymai ir rekomendacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Ūkio ministerijoms. Visų koordinuojančių vieną ar kitą medicininių atliekų tvarkymo aspektą valstybės institucijų bendradarbiavimas leistų kurti į atliekų tvarkymo prioritetus orientuotą sistemą kaip alternatyvą dabar besikuriančiai pakankamai sporadiškai sistemai.