Geografinės nuorodos ir prekės ženklo santykis: aktualūs teoriniai bei praktiniai aspektai
Stanišauskaitė, Lina |
Papirtis, Leonas Virginijus | Konsultantas / Consultant |
Usonienė, Jūratė | Recenzentas / Rewiewer |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Cirtautienė, Solveiga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Usonienė, Jūratė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gurevičius, Sigitas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stripeikienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jau nuo seno geografinės nuorodos savo koncepcija išsivystė kaip pirmieji prekių ženklai. Intensyvėjant bei sudėtingėjant komerciniams santykiams geografinės nuorodos ir prekių ženklai tapo skirtingomis kategorijomis žymenų, kurių registraciją, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja intelektinės nuosavybės teisės normos. Visgi, nors tai skirtingi pramoninės nuosavybės teisės institutai, geografinės nuorodos ir prekių ženklai sutampa daugeliu aspektų. Visų pirma, šie žymenys, naudojami komercinėje aplinkoje, sutampa jiems priskirtomis funkcijomis, t.y. jie abu atlieka prekių ar paslaugų atskyrimo, kilmės šaltinio identifikavimo, kokybės identifikavimo bei vartotojų informavimo funkcijas. Be šios sutapties, geografinės nuorodos ir prekių ženklai yra panašūs, nes privalo turėti skiriamąjį požymį, o taip pat sutampa ir jų išraiškos formos bei apsaugos galiojimo laikas. Visi išvardinti panašumai, išreiškiantys ryšį tarp geografinių nuorodų ir prekių ženklų, gali lemti painiavą rinkoje bei pramoninės nuosavybės išimtinių teisių pažeidimus, todėl teisiniai mechanizmai, skirti reguliuoti šių žymenų registraciją, apsaugą ir naudojimą yra įtvirtinti siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp vartotojų ir gamintojų, išimtinių teisių turėtojų interesų. Numatyti teisėti geografinių nuorodų ir prekių ženklų naudotojai dėl pažeistų teisių gali remtis skirtingais būdais. Bendrai yra numatyti tokie ginčų sprendimų variantai: pagal taikytiną teisę, pagal atskirų pramoninės nuosavybės objektų teisės normas, pagal intelektinės nuosavybės principus bei pagal atskirus gynybos būdus. Ginčai iš esmės gali būti išsprendžiami remiantis „Kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“ principu, apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos normomis. Teisės aktai numato ir galimą panašių ar tapačių geografinės nuorodos ir prekės ženklo koegzistavimą.
For a long time, geographical indications have developed as the first trade marks. As the commercial relations become more intensive and complex, geographical indications and trade marks has become two different categories of signs, the registration, protection and usage of which is governed by the rules of intellectual property law. Nonetheless, even though geographical indications and trade marks are different institutes of industrial property law, they coincide in a majority of aspects. First of all, the fore-mentioned signs used in commercial environment coincide in the attributed functions, i.e. both of them perform the functions of distinguishing goods or services, identification of the source of origin, identification of quality and information of customers. In addition to the considered coincidence, geographical indications and trade marks are similar, since both of them must have a distinctive character; furthermore, their forms of expression and term of protection are in coincidence. All above similarities implying a relation between geographical indications and trade marks may determine confusion in the market and infringements of the exclusive rights of industrial property; therefore, legal mechanisms intended for the regulation of the registration, protection and usage of the considered signs have been established to keep the balance between the interests of customers and producers and holders of exclusive rights. As for the infringements of rights, the determined legitimate holders of geographical indications and trade marks may refer to various ways. Generally speaking, the following dispute settlement methods are established: according to the applicable law, according to separate rules of the law of industrial property objects, according to the principles of intellectual property and according to separate protection methods. In principle, disputes may be settled under the “first in time, first in right” principle, rules regarding protection of unfair competition. Furthermore, legal acts provide for possible coexistence of similar or identical geographical indications and trade marks.