Patyčių prevencijos gimnazijoje organizavimo ir įgyvendinimo ypatumai

Abstract

Patyčios – toks agresorių elgesys, kai negalinčiam pasipriešinti asmeniui nuolat sukeliamas fizinis ar psichologinis diskomfortas. Kadangi šis reiškinys labai paplitęs įvairiose žmonių bendruomenėse: pradedant ikimokyklinėmis įstaigomis ir baigiant akademine bendruomene ar darbo kolektyvais, todėl būtina patyčių prevencija – veiklų, kuriomis siekiama užkirsti nusikalstamo elgesio riziką, visuma, skirta asmenų psichiniam ir fiziniam saugumui užtikrinti. Patyčias, jų prevenciją nagrinėja užsienio ir Lietuvos mokslininkai. Daugiausia dėmesio skiriama šio reiškinio analizei jaunes-niųjų klasių grupėje, tačiau patyčios aktualios ir vyresnių klasių mokiniams. Todėl magistro darbe analizuojamas patyčių prevencijos organizavimas ir įgyvendinimas išgrynintoje gimnazijoje, kurioje mokosi 15 – 19 metų mokiniai. Tyrimo rezultatai parodė, jog patyčios aktualios gimnazijoje, tačiau prevenciniuose renginiuose, kuriuos organizuoja socialinė pedagogė, mokinių taryba, klasių auklėtojos, dalyvauja tik dalis mokinių, ypač neaktyvūs vaikinai. Respondentų nuomone, sėkmingiausiai patyčių prevenciją sekasi įgyvendinti renginius organizuojant ne gimnazijoje, kviečiantis lektorius – žinomus Lietuvos žmones, priimant aiškias mokinių elgesio taisykles, parengtas vadovaujantis ugdymo įstaigos bendruomenės siūlymais, efektyvinant gimnazistų saugumo stebėseną, teikiant individualias konsultacijas, mokinių elgesį svarstant mokytojų posėdžių metu. Svarbiausios patyčių prevencijos organizavimo ir įgyvendinimo problemos: nėra patyčių prevencijos programų tęstinumo; neformaliojo ugdymo (būrelių, klubų, projektinės veiklos ir kt.) finansavimo stoka; tėvų nenoras įsitraukti į gimnazijos veiklą; gimnazistų, ypač vaikinų, motyvacijos stoka ir skeptiškas požiūris į patyčių prevencijos renginių įtaką reiškinio mažėjimui; mokinių, siekiančių aukštų akademinių rezultatų, laiko stoka tinkamai pasiruošti patyčių prevencijos renginiams.