Smurto šeimoje kriminologinė charakteristika (tyrimas Alytaus mieste)
Jermalavičius, Artūras |
Paukštė, Arūnas | |
Smurtas šeimoje – pasaulinė problema, su kuria daugiau ar mažiau susiduria tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios, tiek turtingos, tiek skurdžios valstybės, skiriasi tik šio reiškinio latentiškumo mastai. Nuo fizinio, psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto šeimoje dažniausiai nukenčia moterys ir vaikai. Pasitaiko smurto atvejų ir prieš vyrus, tačiau pastariesiems dauguma atvejų tenka smurtautojo vaidmuo. Smurtinis elgesys šeimoje iš esmės yra analogiško elgesio visuomenėje pasekmė, tęsinys ir pradžia. Jį lemia visas kompleksas įvairaus lygmens (individo ir aplinkos) ir įvairaus pobūdžio (socialinio, ekonominio, kultūrinio, moralinio ir pan.) veiksnių bei priežasčių, tam tikra jų sistema. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas vaikų ir moterų šeimoje patiriamam smurtui. Mėginama išgryninti priežasčių grupes, būdingesnes atskirai smurtui prieš moteris, prieš vaikus ir prieš vyrus, analizuojamos smurto šeimoje pasekmės. Prieinama išvados, jog be asmeninių nuostolių žalą patiria ir plačioji visuomenė. Deja, Lietuvoje iki šiol vengiama pripažinti, jog smurtas šeimoje – ne privatus šeimos reikalas, o grubus žmogus teisių pažeidimas, kuris turi būti ginamas mobilizuojant įvairias valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų pajėgas. Todėl susidaro užburtas ratas: smurto šeimoje auka dėl įvairių priežasčių nesikreipia į teisėsaugos institucijas, nesant pareiškimo ikiteisminis tyrimas nepradedamas, smurtautojas lieka nenubaustas, tad be baimės savo valdžią ir jėgą demonstruoja toliau. Išnagrinėjus teisinę bazę, naudojamas prevencijos priemones, konstatuojama, jog Lietuvoje vis dar nėra sukurtos išsamios strategijos, skirtos kovoti su šia problema, tačiau vis didėjantys smurto šeimoje mastai verčia ieškoti sprendimo būdų. Vienas jų - Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcija. Perėmus teigiamą užsienio šalių patirtį, įgyvendinus Koncepcijoje siūlomas kompleksines priemones, būtų sukurta efektyvi, realiai funkcionuojanti smurto šeimoje užkardymo sistema. O šeima pagaliau iš tiesų taptų, anot Popiežiaus Jono Pauliaus II, „gyvenimo šventove“.
Violence in a family is a global problem, witch is actual to various countries – rich or poor, developed or still developing. Usually women and children suffer from physical, psychological, economic or sexual violence, otherwise men can suffer as well, but usually men are abusing others. Violence in a family basically is analogous behavior in society consequence, continuation and beginning. This behavior is determined of complex of various level ( individual and environment) factors and reasons (social economic, cultural, moral) and it’s system. In this article the most attention is given to analyze violence against women and children in family. Author is trying to specify the reasons, witch are typical to violence against women, against children and against men. Author finds a conclusion, that without personal loss, our society is having losses as well. Unfortunately, Lithuania avoids to acknowledge, that violence in family is not a private life matter, but serious person rights violation, that should be stopped by mobilizing various government institutions and nongovernment organizations forces. It is like vicious circle: in a violence family victim do not applies to legal institutions because of various reasons; without application pretrial investigation do not starts, violator stays not punished and without fair demonstrates his power. After analyzing legal database and prevention implement can be stated, that in Lithuania comprehensive strategy, that is intended to fight against this problem is not created, but because of growing amount of violence in family it enforces to find a solution. One of them – Conception of security against violence in family. If foreign countries experience would be used and complex implements from Conception would be realized, then effective, realistically operating system against violence could be created. And, eventually, family would become, according to St. Pope Jean-Paul II, “Life Temple”.