Lietuvos regionų ekonominiai netolygumai
Česnakauskaitė, Aušra |
Išoraitė, Margarita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Arimavičiūtė, Malvina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Augustinavičius, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Svetikas, Kostas Žymantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dieninis, Jonas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Regioninė politika šiandienos demokratinių Europos valstybių gyvenime tampa svarbiausia ir patikimiausia priemone siekiant visuotinės žmonių gerovės. Lietuvos regionų plėtros problematika susilaukia menko ne tik politikų, bet ir tyrėjų dėmesio, todėl siekiant efektyvesnio regioninės politikos funkcionavimo būtina Lietuvos regionų ekonominių netolygumų analizė, juos nulemiančių priežasčių įvertinimas. Šio darbo tikslas – įvertinti Lietuvos regionų ekonominio išsivystymo netolygumus. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, buvo iškelti uždaviniai: išnagrinėti regioninės ekonomikos plėtros teorijas, išanalizuoti Lietuvos Respublikos regionų ekonominius netolygumus, juos lemiančias priežastis, regionų konvergencijos galimybes. Tyrimo tikslą ir uždavinius siekiama realizuoti pasitelkiant šiuos tyrimo metodus: mokslinės literatūros, spaudos publikacijų, elektroninės informacijos ir statistinę duomenų bei regresinę analizę. Nustatyta, kad tiek trumpu, tiek ilgu laikotarpiu išsiskiria didėjanti diferenciacija tarp regionų. Vertinant regionų BVP vienam gyventojui komponentus, matyti, jog BVP vienam gyventojui augimą teigiamai įtakojo produktyvumo ir užimtumo augimas, o neigiamą įtaką darė darbo jėgos mažėjimas. Beta-konvergencija tiriamuoju 1995 – 2006 m. laikotarpiu vyko, tačiau stebimas reikšmingas beta-konvergencijos lėtėjimas nuo 2000 m. Sigma-konvergencijos matavimas tiriamu laikotarpiu rodo, kad šiuo periodu vyko sigma-divergencija. Taigi beta-konvergencija nebūtinai reiškia sigma-konvergenciją, nes regionuose su žemiausiu BVP vienam dirbančiajam lygiu augimas gali lenkti vidurkį nemažėjant bendram atotrūkiui tarp regionų. Norint padidinti darbo produktyvumo, pagrindinio BVP vienam gyventojui komponento, augimą skirtinguose regionuose, o tuo pačiu sumažinti atskirų regionų atsilikimą, skatinti konvergenciją, būtinas kapitalo vienam dirbančiajam ir ypač technologinės pažangos spartinimas. Pastarasis labai priklauso nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos formavimo regionuose, partnerystės ryšių tarp mokslo tyrimų, verslo įmonių bei viešosios politikos institucijų šiuose regionuose plėtojimo.
The regional policy in life of the nowadays democratic European states becomes the most important and the most reliable tool, seeking for the people’s overall welfare. The topic of Lithuanian regional development is not properly studied. That is why there is a need of analysis for economic disparities between the regions of Lithuania. The present thesis aims at analyzing regional economic disparities in Lithuania. Seeking for implementing of this goal, the following tasks were set: to investigate the regional development policies, to estimate regional disparities between Lithuanian regions and the potential of convergence. Seeking to fulfill the tasks of investigation the following methods of analysis were used: nonfiction, press publication, electronic information, statistical data and regression analysis. The author ascertained that certain regions, contribute more and more to the economic development of the country and recede from the other regions. The analysis of GDP per head components showed that growth of labor productivity and employment rate had positive impact on GDP per head growth and demographic dividend had negative impact. We say that there is beta-convergence over the period 1995-2006, but it is getting much lower since 2000. Also there is sigma-divergence among Lithuanian regions. In purpose to increase labor productivity growth in different regions and at the same to reduce backwardness, to stimulate convergence it is essential to stimulate growth of capital per head and especially technological progress.