Valstybės ir bažnyčios santykių konstituciniai pagrindai Lietuvoje
Karvelytė, Gertrūda |
Šindeikis, Algimantas | Recenzentas / Rewiewer |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Vainiūtė, Milda | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žiemelis, Vidmantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistro baigiamajame darbe yra analizuojami Lietuvos valstybės ir bažnyčios konstituciniai teisiniai santykiai, jų ypatumai. Nagrinėjama, kaip santykiai tarp šių dviejų teisės subjektų yra įtvirtinti aukščiausią juridinę galią turinčiame Lietuvos Respublikos teisės akte. Analizuojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje yra išaiškinamas ir išplėtojamas konstitucinis reglamentavimas. Be Konstitucinio Teismo jurisprudencijos analizės šių santykių nagrinėjimas būtų tik paviršutiniškas. Darbo tikslas yra nustatyti, koks valstybės ir bažnyčios santykių modelis yra Lietuvoje. Šio darbo pradžioje išnagrinėta, kokie santykiai tarp valstybės ir bažnyčios buvo įtvirtinti pirmosiose nuolatinėse Lietuvos Konstitucijose. Tai parodė, jog dabartinėje Konstitucijoje įtvirtintas reglamentavimas siekia pirmąsias Lietuvos Konstitucijas. Siekiant iškelto tikslo, nagrinėjami pagrindiniai (šio darbo kontekste) konstituciniai principai: religijos laisvės, valstybės ir bažnyčios atskirumo bei pasaulietinės valstybės. Taip pat bažnyčių bei religinių organizacijų teisinis statusas Lietuvoje. Tai padėjo atskleisti valstybės ir bažnyčios konstitucinių teisinių santykių ypatumus. Prieš nustatant, koks valstybės ir bažnyčios santykių modelis egzistuoja Lietuvoje, aptariami literatūroje pateikiami šių santykių modeliai, t.y. valstybės ir bažnyčios institucinės vienybės, bendradarbiavimo ir griežto atskyrimo. Darbo pabaigoje, atsižvelgiant į ankstesniuose skyriuose išdėstytą medžiagą, atskleidžiama, jog Lietuvoje egzistuoja valstybės ir bažnyčios paritetinio bendradarbiavimo modelis.
This master thesis is an analysis of the constitutional relations between the State of Lithuania and the Church. It is examined how these relations are embodied in Constitution of the Republic of Lithuania. The jurisprudence of the Constitutional Court is also analyzed in this study as it clarifies and develops the constitutional regulation, because consideration of these relations are only superficial without it. The aim of this master thesis is to determine what model of the State and the Church relations is in Lithuania. At the beginning, relations between the State and the Church established in the first permanent Constitutions of Lithuania are examined. This shows that regulation of the current Constitution came from the first Lithuanian Constitutions. To achieve the aim of this work the fundamental (in the context of this work) constitutional principles: religious freedom, separateness of the state and the church and the secular state are also analyzed, as well as the legal status of churches and religious organizations in Lithuania. This reveals specific features of the constitutional relations between the State and the Church in Lithuania. Moreover, models discussed in the literature, i.e. church and state institutional unity, cooperation and strict separateness are also described in this work. Finally, according to the material covered in previous chapters, it is revealed that in Lithuania there is model of parity cooperation between the State and the Church.