Audiovizualinių kūrinių atlikėjų teisinės apsaugos problemos
Ališauskaitė, Raimonda |
Baležentis, Algis | Recenzentas / Rewiewer |
Tikniūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Birštonas, Ramūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Matkevičius, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kudinavičiūtė-Michailovienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos audiovizualinių kūrinių atlikėjų teisinės apsaugos problemos. Nors pripažįstama, jog galiojantys teisės aktai turėtų užtikrinti veiksmingą audiovizualinių kūrinių atlikėjų teisių apsaugą, praktinis šių teisių įgyvendinimas dažnai yra problematiškas dėl nepakankamo, neaiškaus, neatitinkančio naujų ekonominių pokyčių teisinio reglamentavimo, kuris neužtikrina efektyvios atlikėjų teisinės apsaugos. Tarptautiniu lygmeniu praktiškai neegzistuoja jokie įsipareigojimai audiovizualinių atlikimų atžvilgiu. Tiek TRIPS sutartis, tiek PINO atlikimų ir fonogramų sutartis suteikia teisinę apsaugą tik atlikimui, užfiksuotam fonogramoje, bet ne atlikimui, užfiksuotam audiovizualiniame įraše. Pirmasis tarptautinis teisės aktas, suteikiantis galimybę atlikėjui uždrausti audiovizualinio įrašo padarymą buvo Romos konvencija. Tačiau tokia šiuo teisės aktu suteikta teisė nebuvo įtraukta nei į TRIPS, nei į PINO atlikimų ir fonogramų sutartis. Pagrindinės Europos Sąjungos direktyvos, reglamentuojančios atlikėjų teisių apsaugą yra Nuomos ir panaudos direktyva, Informacinės visuomenės direktyva, Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyva ir Apsaugos terminų direktyva. Deja, nei viena iš minėtų direktyvų nenumato tinkamos audiovizualinių kūrinių atlikėjų teisinės apsaugos. Nors Nuomos ir panaudos direktyva įtvirtino aukštus audiovizualinių kūrinių atlikėjų teisių apsaugos standartus, tačiau kartu numatė ir teisių perdavimo prodiuseriui prezumpciją, kuri ženkliai pablogina audiovizualinio atlikėjo teisinę padėtį. Altikėjas dažniausiai yra priverstas perduoti visas savo išimtines teises be tinkamo atlyginimo. Audiovizualinių kūrinių atlikėjų teisinės apsaugos reglamentavimo problematika atsispindi ir nacionalinėje įstatymų leidyboje. ATGTĮ įtvirtinta atlikėjo teisių perleidimo prodiuseriui prezumpcija, pagal kurią atlikėjas, sudarydamas sutartį su audiovizualinio kūrinio gamintoju dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, perduoda gamintojui įstatyme numatytas teises. Be to, neatšaukiama teisė į teisingą atlyginimą numatyta tik už atlikimo audiovizualinių įrašų nuomą. Atsižvelgiant į audiovizualinių kūrinių atlikėjų teisinės apsaugos problemas, 2010 m. spalio 12 d. pateiktas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siekiama pašalinti aptariamų atlikėjų teisinės apsaugos reguliavimo spragas. Be to, būtinybę suteikti atlikimams, įrašytiems į audiovizualinę laikmeną, teisinę apsaugą tarptautiniu lygiu pripažino ir PINO valstybės narės. Buvo pasiūlytas Audiovizualinių atlikimų sutarties projektas, kuriuo siekiama audiovizualinių kūrinių atlikėjams suteikti tokią pat teisinę apsaugą tarptautiniu mastu, kokia yra suteikta muzikos atlikėjams.
The paper covers analysis of problems of audiovisual perfomers’ legal protection. Though it is declared, that legal acts should guarantee effective legal proctection for audiovisual performers, practical implementation of audiovisual performers’ rights is problematic. It is because of insufficient and vague legal regulation, which does not ensure effective protection for performers. Essentially, no legal obligations regarding audiovisual performances exist in international level. Both TRIPS agreement and WIPO performances and phonograms treaty provide legal protection only for performances fixed in phonogram, yet excluding performances fixed in audiovisual medium. The Rome convention was the first international legal act which ensured the right for the performer to forbid the unauthorised making of audiovisual fixation. However, this right of audiovisual performer was not included neither in TRIPS agreement, nor in WIPO performances and phonograms treaty. Moreover, none of European Unionon directives regulating legal protection of performers’ rights provide proper legal protection for audiovisual performers. Although Rental and lending right directive establishes high standards regarding protection of audiovisual performers’ rights, it also sets the presumption of transfer of performer’s rights, which significantly weakens legal position of audiovisual performer as the performer is generally forced to transfer all his exclusive rights to producer without receiving equal remuneration. The problematical regulation of protection of audiovisual performers’ rights reflects in national legislation too. The Copyright and neighbouring rights act of the Republic of Lithuania establishes transfer of rights presumption. According to this presumption, once a performer has consented to the incorporation of his performance in an audiovisual fixation, he shall be deemed to have transferred all exclusive rights of authorization provided for in this legal act with respect to that particular fixation to its producer, subject to written contractual clauses to the contrary. Moreover, the undeniable right of remuneration is foreseen only for the rental of audiovisual fixations. In respect of the problems of protection of audiovisual performers’ rights, on the 12th of October, 2011 the project of Copyright and neighbouring rights act of the Republic of Lithuania was proposed. The main purpose of this project is to eliminate gaps of legal protection of audiovisual performers. Furthermore, the necessity to provide international legal protection for performances fixed in audiovisual media was recognized by WIPO member states. The project of Audiovisual performances treaty was proposed, which aims to provide uniform international protection for performers in both audio and audiovisual industries.