Šeimos politikos raida Lietuvoje šiuolaikinės šeimos transformacijos kontekste
Bielskis, Andrius | Recenzentas / Rewiewer |
Janušauskienė, Diana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Motieka, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Paulikas, Vygandas Kazimieras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Mažylis, Liudas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Jakubauskas, Adas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Raipa, Alvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vilkė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos su modernėjančiu šeimos institutu susijusios esminės makro ir mikro lygmenų tendencijos, įvertinami šeimos struktūros kaitą sąlygoję veiksniai, lyčių vaidmenų pokyčiai. Lietuvoje formuojamos šeimai politikos kontekste analizuojama šeimai palankių priemonių sistema, nustatomos su darbu ir šeimos derinimu susijusios problemos, potencialūs jų sprendimo būdai. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu aptariami socialiniams gerovės modeliams priskiriami šeimos politikos modeliai, išskiriamos pagrindinės darbo ir šeimos derinimui skirtos šeimos politikos priemonės. Antrojo demografinio perėjimo kontekste išsamiai atskleidžiama šeimos instituto transformacija ir ją lėmę veiksniai. Antroje dalyje, siekiant įvertinti ES pažangą plėtojant darbo ir šeimos derinimo politiką, atskleidžiami pagrindiniai ES sprendimai, skirti gerinti darbo ir šeimos suderinamumo galimybes, spręsti lyčių vaidmenų asimetriškumo, mažo gimstamumo problemas. Trečioje dalyje analizuojami Ekspertų vertinimai Lietuvos šeimos instituto raidos kontekste išryškėjusių sociodemografinių pokyčių klausimais, nagrinėjamos pagrindinės priežastys, skatinančios lyčių vaidmenų ir neapmokamo darbo krūvio privačiojoje sferoje disproporciškumą, išskiriami probleminiai su darbo ir šeimos veiklų derinimu susiję aspektai.
The main focus of this master‘s final work is on the analysis and evaluation of macro and micro trends related to the modernization of the family institute, also, the assessment of the main factors which determine changes of the family structure and gender roles. In the context of Lithuanian family policy formation, family-friendly measures are analized; problems related to work and family life reconciliation are identified as well as possible problem solving solutions. The first part of this work is based on the theoretical analyses of couple important aspects: first, on family policy models that are linked to certain social welfare models; second, on the main family policy measures that are designed for work and family life reconciliation. What is more, in the context of the Second demographic transition, factors influencing modern family transformation are thoroughly disclosed. Whereas in the second part in order to evaluate European Union progress in regard to the development of work-life reconciliation policy, major European Union decisions concerning such problematic issues as the possible improvement of work and family life reconciliation, gender symmetry in parenting, low fertility rates are revealed. Meanwhile, the third part of this work presents the analysis of experts’ individual attitude towards sociodemographic changes related to Lithuanian family transformation. The focus is put on the examination of the main causes fostering the disproportion of gender roles and the unpaid workload in the private (family) sphere, as well as the main problematic aspects regarding work and family life reconciliation.