Diplomatinė gynyba: teisinio reglamentavimo tendencijos šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje
Kairytė, Agnė Amelija |
Tumonis, Vitalius | |
Magistro baigiamajame darbe analizuojama viena iš prioritetinių kodifikavimo sričių tarptautinėje teisėje – diplomatinė gynyba. Šiuolaikinėje viešojoje tarptautinėje teisėje fiziniai ir juridiniai asmenys vis dar nėra pilnateisiais subjektais, todėl valstybės įgyvendinama diplomatinė gynyba išlieka itin aktualiu ir svarbiu jų teisių ir nuosavybės apsaugos mechanizmu, kurį būtina konkrečiai, detaliai ir aiškiai reglamentuotas. Itin reikšmingas darbas šioje srityje buvo atliktas Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisijos rengiant Diplomatinės gynybos straipsnių projektą, kuris tikimasi bus pripažintas daugelio valstybių ir kurio pagrindu bus priimtas tarptautinis dokumentas. Pagrindinė nagrinėjamos temos problema - bendros pozicijos dėl daugelio esminių diplomatinės gynybos klausimų nebuvimas. Neišsamus, diskusijoms ir ginčams atveriantis kelią diplomatinės gynybos reglamentavimas gali kelti praktinio instituto įgyvendinimo problemų. Magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas – diplomatinės gynybos sąvokos, jos subjektų, įgyvendinimo sąlygų bei diplomatinės gynybos priemonių teisinis reglamentavimas šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje. Magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas - atskleisti diplomatinės gynybos teisinio reglamentavimo tendencijas šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje ir instituto praktinio įgyvendinimo problemas. Keliami tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti diplomatinės gynybos kodifikavimo eigą Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisijos darbe; 2) išanalizuoti teisinę literatūrą ir teismų sprendimus ir pateikti diplomatinės gynybos sampratą bei sąlygas, atsižvelgiant į paprotines teisės normas ir instituto reglamentavimą šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje; 3) išanalizuoti tarptautinės teisės dokumentus ir nustatyti, kokios diplomatinės gynybos priemonės yra priimtinos šiuolaikinėje bendruomenėje . Kad būtų pasiekti tyrimo tikslai, naudoti įvairūs moksliniai tyrimo metodai, kurių pagrindiniai buvo abstrakcijos, analizės, dokumentų analizės bei lyginimo. Pagalbiniai – lingvistinis, istorinis, dedukcinis, alternatyvų. Magistro baigiamasis darbas susideda iš keturių skyrių, kuriuose nagrinėjama diplomatinės gynybos kodifikavimo eiga Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisijoje, diplomatinės gynybos sąvoka, sąlygos ir priemonės. Darbas pradedamas įvadu, pabaigoje pateikiamos išvados, anotacija lietuvių ir anglų kalbomis bei santrauka
Master’s work analyses one of the underlying spheres in the international law – diplomatic protection. Natural and legal persons are not competent subjects of the contemporary public international law, therefore diplomatic protection, implemented by the State, remains relevant and important mechanism of their rights and property protection, which has to be very concretely, particularly and explicitly regulated. United Nations International Law Commission completed significant work by preparing draft articles on Diplomatic protection, which, hopefully, will be approved by many States and on which basis international document will be adopted. Main problem of the analysed topic – absence of general position re essential issues of the diplomatic protection. Regulation of the diplomatic protection, which is not exhaustive and leads to the discussions and disputes, may create problems of practical implementation of the institute. Object of the Master‘s work analysis is legal regulation of diplomatic protection concept, its subjects, implementation conditions and means in the contemporary international law. Objective of the Master‘s work analysis is to reveal tendencies of legal regulation of diplomatic protection in contemporary international law and analyse problems of practical implementation of the institute. Tasks of the analysis are: 1) to analyse course of diplomatic protection codification in the United Nations International Law Commission work; 2) to analyse legal literature, court decisions and to present concept and conditions of the diplomatic protection, regarding customary legal rules and regulation of the institute in the contemporary international law; 3) to analyse international legal documents and to determine, what means of diplomatic protection are acceptable in the contemporary international society. In order to achieve objectives of the analysis, various scientific survey methods were used. Main methods were: abstraction, analysis, analysis of the documents and comparison. Subsidiary methods are linguistic, historical, deductive, alternatives. Master‘s work consists of four chapters, which analysis course of diplomatic protection codification in the United Nations International Law Commission, its concept, conditions and means of the diplomatic protection. Master‘s work is started by introduction and ends with the findings, annotation and summary in Lithuanian and English languages.