Smurto artimoje aplinkoje kvalifikavimo probleminiai aspektai
Pintukaitė, Raimonda |
Smurtas artimoje aplinkoje yra neigiamas reiškinys, kuris visuomenėje pasitaiko ganėtinai dažnai. Tai yra nusikalstama veika, kurios tinkamas kvalifikavimas sukelia įvairias teisines problemas. Pastarosios yra sietinos su nepakankamu ir neaiškiu smurto artimoje aplinkoje formų apibrėžimu, smurto reiškinio kvalifikavimu ir tinkamu vertinimu, dėl teisės aktuose identifikuojamų trūkumų. Todėl šiuo tyrimu siekiama atskleisti smurto artimoje aplinkoje (fizinio, psichologinio, seksualinio ir ekonominio) formas ir jų kvalifikavimo ypatumus Lietuvos teismų praktikoje. Tyrimo tikslas - atskleisti smurto artimoje aplinkoje kvalifikavimo probleminius aspektus. Tyrimu nustatyta, kad psichologinio ir ekonominio smurto veikos fakto įrodymas yra sudėtingas dėl kriterijų šios veikos identifikavimui nebuvimo, nesant svarių įrodymų. Atlikta teismų praktikos analizė atskleidė, kad fizinio smurto kaip mažareikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį smurtautojas galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismuose kyla sunkumų nustatant artimoje aplinkoje patirto fizinio smurto mažareikšmiškumą. Taip yra dėl skirtingos teismų praktikos vertinant patirto fizinio smurto artimoje aplinkoje pobūdį, subjektyviuosius ir objektyviuosius kriterijus bei aplinkybes. Mažareikšmiškumo klausimas nėra apibrėžiamas įstatyme, o yra vertinamas pagal skirtingus kriterijus, vieningos teismų praktikos šiuo klausimu nėra. Kvalifikuojant psichologinį smurtą ir psichinę prievartą nėra įtvirtinta konkrečių kriterijų, kaip įrodyti šiuos nusikalstamus veiksmus, todėl teismai nevienodai vertina šias smurto formas, todėl lieka neaišku, kokio pobūdžio smurtas buvo patirtas ir kaip jis turėtų būti vertinamas pagal baudžiamojo proceso nuostatas.
Domestic violence is negative phenomenon, which occurs in society quite frequently. This is criminal act, which proper qualification raises various legal issues. The latter are related to the lack of violence forms definition, qualification of violence and proper assessment of phenomenon that depends from limitation of legislation. Therefore, purpose of this study is to reveal forms of domestic violence (physical, psychological, sexual and economic) and their qualification in Lithuanian courts practice. Study purpose: to reveal problematic aspects of domestic violence qualification. The study revealed that psychological and economic violence proving is difficult due to the lack of criteria for identifying this act in the absence of solid evidence. The analysis of Lithuanian case law revealed that classification of physical violence as a minor criminal offense does not reach the level of severity for which the perpetrator could be prosecuted is problem. In the courts, it is difficult to determine the insignificance of experienced physical domestic violence. This is due to different case law in assessing the nature of physical violence experienced in the immediate surroundings, subjective and objective criteria and circumstances. The issue of negligible is not defined in the law but is evaluated according to different criteria; there is no uniform case law on this issue. In qualifying psychological violence and mental violence, there are no specific criteria for proving these criminal acts, which makes courts asses such forms of violence differently, therefore it remains unclear what kind of violence was experienced and how it should be assessed in accordance with the provisions of the criminal procedure.