Suvokiamos atskirties sąsajos su asmens subjektyvia ir psichologine gerove
Gilytė, Skirmantė |
Bandzevičienė, Rita | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Justickis, Viktoras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sondaitė, Jolanta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gabrialavičiūtė, Ingrida | Recenzentas / Rewiewer |
Nuteistieji mūsų visuomenėje yra išskiriami, kaip socialinę atskirtį patirianti grupė. Tačiau Lietuvoje nuteistųjų subjektyvus socialinės atskirties patyrimas nėra nagrinėtas. Taip pat nėra duomenų, kaip tai paveikia jų pasitenkinimą gyvenimu bei psichologinę gerovę. Todėl šio tyrimo tikslas buvo atskleisti nuteistųjų subjektyviai suvokiamos atskirties sąsajas su jų subjektyvia ir psichologine gerove. Tai išsiaiškinti naudinga siekiant mažinti nuteistųjų socialinę atskirtį. Vertinime naudojome socialinės atskirties skalę, kurią sudarė G. Jehoel-Gijsbers ir C. Vrooman, C. Ryff psichologinės gerovės skalę, E. Diener subjektyvios gerovės skalę, PANAS ir Lars R. Bergman klausimus apie pasitenkinimą specifinėmis gyvenimo sritimis. Tyrimo metu apklausti 86 nuteistieji. Rezultatai parodė, kad 63,9% nuteistųjų patiria socialinę atskirtį. O jų suvokiama socialinė atskirtis neigiamai siejasi su subjektyvia ir psichologine gerove. Nepatiriantys socialinės atskirties nuteistieji yra labiau patenkinti savo gyvenimu ir laisvalaikiu nei patiriantieji. Taip pat išaiškėjo, kad patiriantys socialinę atskirtį nuteistieji pasižymi žemesniu autonomiškumu, savęs priėmimu, asmeninio tobulėjimo jausmu, prasčiau valdo savo aplinką ir patiria mažiau teigiamų santykių su kitais aspektų nei atskirties nepatiriantieji. Nustatyta, kad galimą nuteistųjų socialinės atskirties patyrimą patikimiausiai numatyti leidžia aplinkos valdymo ir asmeninio tobulėjimo psichologinės gerovės skalių įverčiai, bei neigiamo emocingumo lygis, pasitenkinimas laisvalaikiu ir sveikata. Tikimės, kad šie rezultatai bus naudingi rengiant įvairias programas, skirtas nuteistųjų resocializacijai, galbūt praplės žinias, į kokias jų gyvenimo sritis ar asmenines savybes yra tikslingiausia orientuotis.
Convicts on probation and ex-prisoners are named as one of the social excluded members of our society. But this statement lacks of actual empirical proves. There is also no information how social exclusion influences their satisfaction with life and psychological well-being. So in this study we aimed to assess the feeling of social exclusion in convicts on probation and ex-prisoners’ group and find out how it effects their subjective and psychological well-being. We used the Social Exclusion Scale developed by Jehoel-Gijsbers and Vrooman, Ryff‘s Scale of Psychological Well-being, Diener‘s Scale of Satisfaction with life, PANAS and questions to evaluate satisfaction with specific domains of life developed by Lars R Bergman. A total of 86 respondents filled the set of questionnaires. We found that 63,9% of our respondents perceived a social exclusion. And perceived social exclusion was negatively linked with subjective and psychological well-being. Respondents who did not perceived social exclusion were more satisfied with their life and leisure than those who perceived. More over, respondent who perceived social exclusion had lower results on Autonomy, Self-acceptance, Personal growth, Environmental mastery and Positive relations with others scales than not socially excluded respondents. It was revealed that the results of Environmental mastery and Personal growth allow us predict a feeling of social exclusion reliably. Also the level of Negative emotions and satisfaction with leisure and health reliably allows us make assumptions about perceived social exclusion. We hope our research will help in preparing the projects helping the resocialization of convicts on probation and ex-prisoners in order to diminish their social exclusion.