Lietuvos integracija į ES: viešų diskusijų ir idėjų propagavimo analizė

Šio magistrinio darbo tema „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: viešų diskusijų ir idėjų propagavimo analizė“. Darbo objektas – nuomonių ir diskusijų apie ES įtaką Lietuvos verslui visuma. Verslo sąvoka įvardijame Lietuvos įmones – darbdavius, darbuotojus ir vartotojus. Nuomonių šaltiniai šiuo atveju du dienraščiai – „Lietuvos rytas“ ir „Verslo žinios“ bei atlikto tyrimo respondentai – ekspertai, įmonių vadovai ir nuosavo verslo savininkai. Pagrindinis darbo tikslas - remiantis analizuojama medžiaga įvertinti, kokios pagrindinės tendencijos, objektai, temos vyrauja svarstymuose apie ES įtaką verslui. Darbe aptariami šie klausimai: kaip verslo ir ES santykį pateikia du Lietuvos dienraščiai - didžiausio tiražo „Lietuvos rytas“ ir verslo naujienų dienraštis „Verslo žinios“, kaip ES naudos ir grėsmės vertinamos tarp ekspertų, įmonių vadovų ir nuosavo verslo savininkų, kokios pagrindinės tendencijos vyrauja nagrinėjamuose dienraščiuose ir ar jos yra sąlygotos įtakingų verslo grupių. Dienraščių analizė parodė, kad „Verslo žinios“ pateikia objektyvesnę ir profesionalesnę informaciją nei „Lietuvos rytas“. „Lietuvos rytas“ daug dėmesio skiria politikų vaidmeniui ES integracijos procese, dažniausiai akcentuodamas neigiamas jų savybes – polinkį į korupciją, neprofesionalumą, egoizmą. Valdininkai įvardijami kaip viena kliūčių integracijoje į ES. Pagrindinė akcentuojama integracijos nauda – ES finansinė parama. „Verslo žinios“ išryškėjo kaip atviras nuomonėms ir diskusijoms dienraštis. Bandymas aprėpti daugelį integracijos aspektų sukuria objektyvumo įspūdį. Šis dienraštis neabejotinai prisidėjo prie viešųjų diskusijų ES įtakos Lietuvos verslui klausimais. Atliktas tyrimas apklausiant ekspertus, vadovus ir nuosavo verslo atstovus parodė, kad be akivaizdžios naudos, ES į verslą atnešė ir nemažai grėsmių. Išryškėjo pesimistinės nuotaikos dėl valstybinių institucijų vaidmens skirstant paramą bei bendradarbiaujant su verslo grupių atstovais. Taip pat akcentuojamas spaudos priklausomybės nuo verslo grupių veiksnys.

This masters thesis deals with analysis of public discussion and ideas promotion during Lithuania's integration into European Union. The work gives an overview of debates on the EU's influence on Lithuanian business. As a concept of business this work identifies Lithuanian companies - employers, workers and consumers. Feedback sources in this case are two daily newspapers - "Lietuvos rytas" and "Verslo žinios" and the survey respondents - experts, business executives and business owners. The main purpose of this research - to evaluate the main trends, objects, events, that dominated the deliberations of the EU's influence on business. The paper covers the following topics: how the relationship between the EU and the busness was highlighted by two Lithuanian newspapers - the largest-circulation "Lietuvos rytas" and business news daily "Verslo žinios"; the EU's benefits and risk assessment among experts, business managers and business owners; what main trends prevailed in newspapers, and whether these trends were the result of the influence of powerful business groups. Dailies analysis showed that the "Veslo žinios" provides more objective and more professional information rather than the "Lietuvos rytas". "Lietuvos rytas" is very much focused on the role of politicians in the EU integration process, often with emphasis on the negative characteristics - prone to corruption, incompetence, selfishness. Officials are found as one of the obstacles to the integration into the Eropean Union. The EU's financial support is indentified as a main benefit. "Verslo žinios" emerged as a newspaper open to opinions and discussions. Its attempt to cover many aspects of integration creates an impression of objectivity. This newspaper undoubtedly contributed to the public debate on the EU's impact on business in Lithuania. A study of carried out interviews with experts, managers and business owners showed that in addition to obvious benefits, the EU has brought in business and a number of threats. There were pessimistic mood on the role of public authorities in allocating a financial support and cooperation with business representatives. Emphasis is also placed on the influence of business groups on media factor.