Options
Powers of the Court of Justice of the European Union: the rise of influence
Dieninis, Karolis | Recenzentas / Rewiewer |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Biekša, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jakulevičienė, Lyra | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ravluševičius, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Adomavičius, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Master thesis focuses on the genesis of the European Union Court of Justice (CJEU) and its influence on the evolution of European Union (EU) law. Much attention is given to relation of the CJEU and other outside actors which influence the effective implementation of the CJEU’s decisions. Two main problem questions are distinguished. What is the relation between the CJEU, the EU institutions, the EU Member States, and outside actors, is it properly expressed in the Treaties and the CJEU doctrine? And, what aims does the CJEU seek to achieve in its decisions, is there a dominant meta-objective that the Court follows? Hypothesis – the CJEU is the main driving force of the European integration project and the Court slowly but steadily promotes increasing powers of the European Union, at times even against the wishes of the Member States - and that all this can be explained by the core principle enshrined in the Treaties which determines such actions of the Court. First chapter of the master thesis shows how the role of the Court is affected by the evolution of EU itself. Then the Court’s actions in its first key cases that established principles of direct effect and primacy are analysed. Significance of the Euro-Law Advocacy Movements that allowed the Court to both gain access to relevant cases and later enforcing the decisions is observed. Research shows how the CJEU gradually changed the concept of EU law progressively bringing it closer to system of constitutional-like law. Second chapter focuses on legal scholarship on the CJEU’s relation with other actors. Theory of trusteeship is used to show how the CJEU’s powers derive from ‘the Peoples of Europe’. List of conditions on when the Court has power to influence the genesis of the EU legal system using a spillover effect is given. The CJEU’s dialogue with national courts of the Member States and the European Court of Human Rights (ECtHR) is analysed. Bilateral influence is noted from this case law examination. Key requirements of the German Constitutional Court and the ECtHR for the CJEU are derived. Third chapter concludes the research by proposing the principle of ‘an ever closer union’ as a next step in evolution of EU law. Such principle would help explaining the CJEU actions to this date, thus proving the hypothesis. It would as well be a strong argument for the dialogue of CJEU with national and international courts and help to offer more effective protection of fundamental rights of ‘the Peoples of Europe’. This principle would incorporate the meta-objective of the CJEU’s actions, to attain the best effectively achievable quality of integration in Europe at the time.
Magistro baigiamajame darbe analizuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) raida ir ESTT įtaka Europos Sąjungos (ES) teisės vystymuisi. Daug dėmesio skiriama ESTT ir išorės veiksnių santykiui efektyviai įgyvendinant Teismo sprendimus. Išskiriami du pagrindiniai probleminiai klausimai: 1) Ar esamas santykis tarp ESTT, ES valstybių narių, ES institucijų ir kitų išorės veiksnių yra tinkamai išreikštas ES teisės aktuose ir ESTT doktrinoje?; 2) Kokio visaapimančio tikslo siekia ESTT? Darbo hipotezė: ESTT yra viena iš pagrindinių ES integraciją skatinačių jėgų; ESTT savo sprendimuose remiasi ES Steigimo Sutartyse užkoduotu pamatiniu principu. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje parodoma kaip kito ESTT vaidmuo didėjant ES kompetencijoms ir keičiantis Sąjungos tikslams. Analizuojamos istorinės ESTT bylos, kuriose pirmą kartą įtvirtinti tiesioginio veikimo ir ES teisės viršenybės principai. Pabrėžiamas Europinių-teisinių judėjimų indėlis padėjęs šioms byloms patekti į ESTT ir po to plačiai įtvirtinti šiuos precendentus. Tyrime parodoma kaip ESTT palaipsniui keitė ES teisės sampratą nuo tradicinės tarptautinių organizacijų teisės link konstitucinės teisės. Antrajame skyriuje aptariame įvairių teisės mokslo srovių darbus, kuriuose nagrinėjamas ESTT ir išorės veiksnių santykis. Naudojantis „globos“ teorija atskleidžiamas santykis tarp ES valstybių narių ir ESTT bei išvedamas pamatinis ESTT galių šaltinis iš siekio ginti „Europos piliečius“. Pateikiama analizė situacijų, kuriose ESTT veiksmai sukelia „šalutinį rezultatą“, t.y. iš esmės keičia egzistuojančią ES teisę. Analizuojamas ESTT ir ES valstybių narių teismų, bei EŽTT dialogas. Išanalizavus šį santykį nustatytas abipusės įtakos tarp šių teismų egzistavimas. Išskirti pagrindiniai Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo ir EŽTT reikalavimai ES teisei. Trečiajame skyriuje apibendrinama ES teisės genezės analizė, pasiūlomas pagrindas naujam ES integracijos principui. Tokio principo egzistavimas patvirtina baigiamojo darbo hipotezę, kad ESTT veiksmai remiasi sutartyse užkoduotu integraciją skatinančiu pamatiniu principu. Šis principas kildinamas iš visaapimančio Sutarčių tikslo – pasiekti didžiausią tuo metu įmanomą integracijos kokybę Europoje. Tokio principo iškėlimas ESTT praktikoje padėtų pasistūmėti ESTT ir nacionalinių teismų bei EŽTT dialogui, sustiprinti „Europos piliečių“ pagrindinių teisių teisminę apsaugą. Šio principo atsiradimas įmanomas taikant darbe aptartą „šalutinio efekto“ schemą.