Viešos sporto infrastruktūros svarba Vilniaus miesto gyventojams
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1750.
Magistro baigiamajame darbe buvo analizuojamas viešos sporto infrastruktūros naudojimosi įpročiai ir prieinamumas Vilniaus mieste. Mažėjant judumo rodikliams, fizinio aktyvumo poreikis pasaulyje tampa vis aktualesnis. Tad daugumoje šalių, neišskiriant ir Lietuvos, siekiama gerinti gyventojų suvokimą apie sporto, aktyvaus ir sveikesnio gyvenimo būdo naudas, kurios įtakojamos ir sporto politikos vystymo valstybėje, tinkamos viešos sporto infrastruktūros. Atliktu tyrimu buvo siekiama nustatyti, kaip Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai naudojasi esama infrastruktūra, su kokiomis kliūtimis susiduriama ir kokie poreikiai lieka nepatenkinti lankantis sporto zonose. Magistro darbo pirmoje, teorinėje dalyje, nagrinėjama viešosios sporto infrastruktūros sąvoka, ryšys su miesto gyventojų fiziniu aktyvumu, infrastruktūros plėtros galimybės, funkcijos, privalumai bei socialinė nauda. Analizuojant mokslinius šaltinius, pateikiama sporto infrastruktūros reikšmė gyvenimo kokybės gerinimui, apžvelgiami tarptautiniai modeliai bei jų panašumai ir skirtumai su Lietuvos sporto infrastruktūra bei politika. Taip pat, atskleistas aktyvaus gyvenimo būdo ryšys su psichine žmonių būsena, socialine integracija ir bendruomeniškumu. Antroje, Empirinėje tyrimo dalyje buvo atlikta kiekybinė Vilniaus miesto gyventojų apklausa naudojant anketinį tyrimo metodą. Tyrimas buvo vykdomas 2025 m. Balandžio mėnesį ir viešinamas platformoje „manoapklausa.lt“. Viso buvo gauta 206 tinkami atsakymai. Tyrimo klausimynas sudarytas iš 11 uždarų klausimų, 2 dalinai uždarų su galimybe papildyti savo atsakymą bei 2 atvirų klausimų, kurių dėka nustatyta, kaip dažnai miesto gyventojai naudojasi sporto infrastruktūra, koks to tikslas bei su kokiais sunkumais susiduriama lankantis viešoje sporto infrastruktūroje Vilniaus mieste. Gavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad didžioji dalis respondentų naudojasi vieša sporto infrastruktūra, kuri randama Vilniaus švietimo įstaigose ar seniūnijose bei žaliosiose zonose. Dažniausi to motyvai - sveikos gyvensenos palaikymas, laisvalaikio praleidimas. Analizuojant gautus duomenis, nustatyta ir keletas akivaizdžių problemų, kaip sporto zonų trūkumas ar netinkama jų būklė. Taip pat, pastebėta, kad ne visi miesto gyventojai yra tinkamai informuoti apie galimybes sportuoti viešose erdvėse. Šio magistro darbo dėka buvo išanalizuota viešos sporto infrastruktūros naudojimosi kryptis, pasiūlytos galimos priemonės efektyvesniam fizinio aktyvumo skatinimui sporto zonose. Darbas gali būti naudingas miestų savivaldybių sporto politikos rengėjams, privačiam verslui, kuris siekia investuoti į sporto zonas skatinant bendruomenes. Tyrimo dėka atskleista viešos sporto infrastruktūros socialinė ir kultūrinė įtaka gyventojams bei fizinio aktyvumo įpročiai.
The master's thesis analyzed the habits and accessibility of public sports infrastructure use in the city of Vilnius. As mobility indicators decline, the need for physical activity is becoming increasingly relevant worldwide. Therefore, in many countries, including Lithuania, efforts are being made to raise public awareness of the benefits of sports and an active, healthier lifestyle, which are influenced by the development of national sports policies and the availability of appropriate public sports infrastructure. The study aimed to determine how residents and visitors of Vilnius use the existing infrastructure, what obstacles they encounter, and which needs remain unmet when visiting sports areas. The first, theoretical part of the thesis examines the concept of public sports infrastructure, its relationship with the physical activity of city residents, opportunities for infrastructure development, its functions, advantages, and social benefits. By analyzing academic sources, the thesis presents the importance of sports infrastructure in improving quality of life, discusses international models, and compares them with Lithuania’s sports infrastructure and policies. The connection between an active lifestyle and individuals’ mental state, social integration, and sense of community is also explored. In the second, empirical part of the study, a quantitative survey was conducted among residents of Vilnius using a questionnaire method. The study took place in April 2025 and was distributed via the platform “manoapklausa.lt.” A total of 206 valid responses were collected. The questionnaire consisted of 11 closed-ended questions, 2 semi-closed questions with the option to add individual responses, and 2 open-ended questions. These allowed the researcher to determine how often residents use the sports infrastructure, for what purposes, and what challenges they face when visiting public sports areas in Vilnius. The research results revealed that the majority of respondents use public sports infrastructure located in Vilnius educational institutions, local municipal areas, or green zones. The most common motivations for doing so were maintaining a healthy lifestyle and spending leisure time. Data analysis also highlighted several clear issues, such as a lack of sports zones or their poor condition. It was also noted that not all residents are adequately informed about opportunities to engage in physical activity in public spaces. This thesis analyzed trends in the use of public sports infrastructure and proposed potential measures for more effective promotion of physical activity in sports areas. The work may be useful for city municipal sports policy makers and private businesses looking to invest in sports zones to support communities. The research revealed the social and cultural impact of public sports infrastructure on residents and their physical activity habits.