Lietuvos bankininkystės plėtra ir jos intelektiniai ištekliai

Magistrinio darbo tema yra aktuali, nes vis labiau didėja neatitikimas tarp organizacijos rinkos vertės ir tikrosios vertės, o tradiciniai pelningumo skaičiavimo būdai nebegali tiksliai atspindėti esamos situacijos, kadangi jie skaičiuoja tiktai pelną, o ne pridėtinę vertę. Temos naujumas akivaizdus, nes magistriniame darbe yra ieškomas ryšys tarp tradicinių pelningumo skaičiavimo metodų ir nefinansinių intelektinių išteklių efektyvumo skaičiavimo metodų, siekiant nustatyti, ar nefinansiniai rodikliai gali pateikti informacijos apie sėkmingą banko veiklą. Tyrimo objektas – intelektinių išteklių panaudojimo efektyvumas. Tyrimo dalykas – intelektinių išteklių svarba bankininkystės tolesniame vystymesi. Tikslas: nustatyti intelektinių išteklių svarbą bankininkystės vystymuisi ir numatyti bankininkystės tolesnius plėtros etapus. Formuluojami tokie uždaviniai: 1. Apibūdinti intelektinių išteklių sąvoką ir išanalizuoti jos apibūdinimus literatūroje; 2. Atskleisti intelektinių išteklių svarbą organizacijai; 3. Išnagrinėti intelektinių išteklių skaičiavimo metodus ir lyginti juos su tradiciniais pelningumo skaičiavimo metodais; 4. Apibrėžti intelektinių išteklių svarbą bankininkystei; 5. Numatyti bankininkystės tolesnio vystymosi gaires, naudojantis intelektinių išteklių skaičiavimo metu sukaupta informacija. Šiame darbe panaudoti mokslinio tyrimo metodai: • lyginimo metodas – atskleidžiami įvairių autorių samprotavimai apie intelektinius išteklius ir jų svarbą organizacijoje; • duomenų analizės metodas – naudojamas intelektinių išteklių panaudojimo efektyvumui nustatyti; • prognozavimo metodas – bandoma numatyti tolesnius bankininkystės vystymosi etapus. Formuluojamos tokios hipotezės: 1 hipotezė. Nagrinėjant atskirų ataskaitinių metų duomenis, tarp tiriamų bankų finansinių ir nefinansinių rodiklių reikšmių yra santykinis ryšys. 2 hipotezė. Metų eigoje kintant finansinių pelningumo rodiklių reikšmėms, atitinkamai kinta ir nefinansinių intelektinių išteklių efektyvumo rodiklių reikšmės. Tyrimo problema: kuo skiriasi ir kaip susiję intelektinių išteklių skaičiavimai ir tradiciniai pelningumo skaičiavimai bankininkystėje. Praktinėje dalyje intelektinių išteklių skaičiavimui taikomas pridėtinės vertės intelektualusis koeficientas. Taip pat skaičiuojami ir finansiniai bankų rodikliai – turto grąža, nuosavybės grąža, sverto koeficientas. Galiausiai ieškomas koreliacinis ryšys tarp finansinių ir nefinansinių rodiklių. Informacija tyrimui yra paimta iš banko finansinių ataskaitų, nagrinėjami 8 Lietuvos bankai. Hipotezė, kad atskirais ataskaitiniais metais tarp tiriamų bankų finansinių ir nefinansinių rodiklių reikšmių yra santykinis ryšys, pasitvirtino. Nagrinėjant atskirų metų duomenis, tarp tradicinių finansinių ir intelektinių išteklių efektyvumo rodiklių reikšmių stebimas koreliacinis ryšys ir šią tendenciją galima stebėti ne vienerius metus, darome išvadą, kad didinant ateityje investicijas į intelektinį kapitalą, siekiant intelektinių išteklių panaudojimo efektyvumo, galima sulaukti didesnės ekonominės naudos, aukštesnių veiklos rezultatų. Tačiau buvo tirta dalis bankų, todėl galime tik numatyti tendencijas dėl ryšio tarp finansinių ir nefinansinių rodiklių kitimo, bet negalime teigti, kad stebimi ryšiai būdingi visiems Lietuvos bankams. Hipotezė, kad per metus kintant finansinių pelningumo rodiklių reikšmėms, proporcingai kinta ir nefinansinių intelektinių išteklių efektyvumo rodiklių reikšmės, pasitvirtino tik iš dalies. Darbą sudaro 2 dalys: pirmoji yra teorinė, antroji – praktinio pobūdžio. Pirmojoje dalyje dėmesys skiriamas intelektinių išteklių sampratai ir teoriniam nagrinėjimui įvairių autorių darbuose, taip pat aprašomi ir lyginami intelektinių išteklių skaičiavimo metodai. Antrojoje dalyje analizuojama intelektinių išteklių svarba žinių organizacijoje – banke, atliekamas empirinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip intelektiniai ištekliai praktiškai veikia organizacijos veiklos rezultatus ir kuo intelektinių išteklių skaičiavimo metodu gauti rezultatai skiriasi nuo gautų tradiciniais skaičiavimo metodais. Praktinėje dalyje intelektinių išteklių skaičiavimui taikomas pridėtinės vertės intelektualusis koeficientas. Šio metodo pagrindas - informacija iš bankų metinių ataskaitų. Taip pat skaičiuojami ir finansiniai bankų rodikliai – turto grąža, nuosavybės grąža, sverto koeficientas. Galiausiai ieškomas koreliacinis ryšys tarp finansinių ir nefinansinių rodiklių.

The theme of Master’s Work is actual today because it has been generally noticed that there is a growing difference between the organization’s market value and the real value, traditional measurements of profit are no longer able to reflect the current situation correctly as they calculate only a profit and not – the added value. The new point in this theme is being carried out by the relation between traditional profit measurements and non-financial calculations of intellectual assets efficiency, which is being analysed in order to reveal whether non-financial indicators are capable to represent the information about the successful activity of a bank. The object of the research – the effective use of intellectual assets. The subject of the research – the importance of intellectual assets in further development of banking sector. The goal formulated for this work is to define the importance of intellectual assets in growth of banking sector and also to foresee further stages of development. The tasks that are formulated for this work: 1. To define the concept of intellectual assets and to analyse its definitions in literature; 2. To reveal the importance of intellectual assets for an organization; 3. To analyse the measurement methods of intellectual assets and compare them to traditional profit measurement methods. 4. To foresee further development stages of banking sector, by using the information which has been collected via calculations of intellectual assets. The methods of scientific research used in this work: • The comparative method – is used to reveal definitions of various authors about intellectual assets and its importance for an organization; • The method of data analysis – is used to determine the efficiency of intellectual assets’ utilization. • The method of prognosis – is used to predict further development stages of banking sector. The hypotheses that are formulated: Hypothesis No 1. If the data of separate report years is analysed, there is a correlation between meanings of banks financial and intellectual assets efficiency indexes. Hypothesis No 2. If meanings of financial profit indexes are changing during the period, then meanings of non-financial intellectual assets efficiency indexes are changing accordingly. The problem of the research: the difference and the relation between calculations of intellectual assets and traditional profit measurements. In practical part of the work the Value Added Intellectual Coefficient is used to measure intellectual assets. Financial indexes of banks (the Return On Assets, Return On Capital, Leverage Coefficient) are also calculated. Finally, the correlation between financial and non-financial indexes is investigated. The data for this investigation is taken from the financial reports. The research is carried out with 8 Lithuanian banks. The hypothesis about the fact that there is a correlation between meanings of banks financial and non-financial indexes is confirmed. Because of the fact that there is a correlation between traditional financial and intellectual assets efficiency indexes if the data of separate report years is analysed and this tendency can be seen during more than one year, we come to the following conclusion: the more investments into intellectual capital can be provided and the more effectively the intellectual assets are used, the bigger is the economical benefit and the higher are the results of activity. One should definitely bear in mind, that only the part of banks were analysed and only the tendencies can be set up, but the relations cannot be attributed to all Lithuanian banks. The hypothesis regarding the fact that during time period the meanings of banks financial and non-financial indexes are changing proportionally has been confirmed partly. The Master’s Work consists of two parts: the first part is theoretical, the second – practical. The first part is dedicated to the concept of intellectual assets and its theoretical analysis in various authors’ works, as well as the measurement methods of intellectual assets are described and compared. The second part is dedicated to the importance of intellectual assets for a knowledge organization – bank. The empirical research is carried out in order to reveal how intellectual assets practically influence the results of an organization’s activity and to analyse the difference between results that were received by the calculations of intellectual assets efficiency and traditional accounting methods. In addition, the financial indexes of banks are calculated – the Return On Assets, Return On Equity, Leverage Coefficient. Finally, the correlation between financial and non-financial indexes is analysed.