Balkanų valstybių konstitucijų bruožai (Rumunija, Bulgarija)
Zinkevičiūtė, Agnė |
Blinstrubis, Tomas | Recenzentas / Rewiewer |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Vainiutė, Milda | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaitiekienė, Elena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žiobienė, Edita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Markauskas, Laimonas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Teisės magistro baigiamojo darbo temos aktualumą suponuoja pastarosios problematika, t. y. naujų ir reprezentatyvių tyrimų, apimančių Balkanų regiono valstybių – Rumunijos ir Bulgarijos konstitucijų lyginamąją analizę, stoka. Darbe analizuojami 1991 m. gruodžio 8 d. Rumunijos ir 1991 m. liepos 12 d. Bulgarijos konstitucijų bruožai. Siekiama atskleisti šių valstybių konstitucingumo ištakas ir raidą, išanalizuoti jų konstitucijose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, valdžios institucijų sistemas, konstitucinių teismų teisinę padėtį bei pasirinktus vietos savivaldos modelius. Tyrimo metu naudotasi įvairiais teoriniais mokslo metodais: lyginamuoju istoriniu, lyginimo, dokumentų analizės, aprašomuoju-analitiniu, loginiu analitiniu. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturios pagrindinės dalys, iš kurių pirmoji ir trečioji skirstomos į poskyrius, išvados, literatūros sąrašas bei santraukos ir anotacijos lietuvių ir anglų kalbomis. Rumunijos ir Bulgarijos konstitucinis procesas formavosi veikiamas bendros Balkanų regiono politinės istorijos. Nuolatinė politinių režimų kaita, tarptautiniai konfliktai, Sovietų Sąjungos intervencija lėmė pastarojo proceso nestabilumą. Rumunijos konstitucingumo raidoje išryškėja septynios galiojusios konstitucijos (1866, 1923, 1938, 1948, 1952, 1965, 1991 m.), Bulgarijos – keturios (1879, 1947, 1971, 1991 m.). Analizuojamų valstybių nepertraukiama konstitucinė kūryba nuo pat išsivadavimo iš Osmanų imperijos buvo nuolat papildoma naujais teisinio reguliavimo atradimais ir būdais, taip pat neužmirštant ir senųjų teisinių tradicijų, pritaikytų naujoms socialinėms tikrovėms. To sintezė šiuo metu galiojančios naujos (tik daugiau kaip 19 metų) Rumunijos ir Bulgarijos konstitucijos. Pastarųjų struktūra iš esmės atitinka klasikinį Vakarų Europos valstybių konstitucijų modelį. Abiejų respublikų konstitucijose įtvirtintas žmogaus teisių sąrašas platus, išsamus ir aiškus, atitinkantis tarptautinius žmogaus teisių standartus. Eksplicitiškai jose įteisintas valdžių padalijimo principas lemia valdžios institucijų pusiausvyrą, tarpusavio kontrolę ir viena kitos sulaikymą nuo piktnaudžiavimo valdžia. Bulgarijoje įstatymų leidžiamąją valdžią vykdo Nacionalinė Asamblėja, Rumunijoje – Atstovų rūmai ir Senatas. Abiejų respublikų prezidentų įgaliojimai riboti, jų valia dažniausiai perteikiama tarpininkaujant vyriausybei, kuri realiai ir įgyvendina vykdomąją valdžią. Teisminę valdžią sudaro šiose valstybėse funkcionuojančios vieningos teismų sistemos. Nepriklausomi konstituciniai teismai atlieka konstitucinę justiciją. Vietos valdžioms suteikiami pakankamos apimties ir išskirtiniai įgaliojimai.
The importance of the theme of Master‘s Law thesis is because of its topic; that is the lack of new and representative surveys covering the Balkan countries - comparative analysis of the Romania and Bulgaria's constitutions. The paper analyzes features of Romania Constitution signed on 8 December, 1991 and Bulgaria Constitution, signed on 12 July, 1991. The aim is to reveal the origins and evolution of constitutionality, to analyze the entrenched fundamental rights and freedoms, systems of governmental institutions, the legal position of constitutional courts and the selected local models of autonomy. The study has used a variety of theoretical science methods: a comparative historical, comparison, data analysis, a descriptive-analytical, and logical-analytical. Master's thesis consists of introduction, four main parts, of which the first and third are divided into sections, conclusion, references, and summaries and abstracts in English and in Lithuanian languages. The constitutional process in Romania and Bulgaria is influenced by general political history of the Balkan region. Permanent change of political regimes, international conflicts, and the intervention of Soviet Union's led to recent instability. During the evolution of Romania’s constitutionality there are seven current constitutions highlighted (1866, 1923, 1938, 1948, 1952, 1965, 1991), whereas in Bulgaria – four (1879, 1947, 1971, 1991). The continuous constitutional creation of countries analyzed just in time of political liberation from the Ottoman yoke was constantly replaced with new discoveries of law regulations and regulatory methods, not forgetting the old legal traditions, adapted to new social actualities. The synthesis of this, are the current (and just over 19 years old) Romanian and Bulgarian constitutions. Their structure is broadly consistent with the classical Western European constitutional model. In both constitutions of both republics, the human rights list is broad, comprehensive and clear, consistent with international human rights standards. They explicitly asserted the principle of separation of powers authorities, which determines the balance between them, internecine control and each other's detention from abuse of power. The legislative power in Bulgaria belongs to National Assembly, while in Romania to The Chamber of Deputies and the Senate. Presidents of both republics have limited powers; their will is usually conveyed through the government which indeed implements the executive power. The judiciary power in these countries consists of functioning unified court systems. Independent constitutional courts play the constitutional justice role. Local government is provided with exclusive powers of adequate coverage.