Investuotojų teisių apsauga ir valstybių įsipareigojimai dėl klimato kaitos: ieškant pusiausvyros
Kuksėnaitė-Česnulienė, Lina |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1635.
Klimato kaita yra globalus ir neatidėliotinas šių dienų iššūkis, galintis iš esmės paveikti įprastines tarptautinės teisės sritis, įskaitant tarptautinę investicijų teisę. Investicijų apsaugos sutartys numato teisinę apsaugą visoms užsienio investicijų formoms, įskaitant ir tas, kurias ilgainiui reikėtų uždrausti, siekiant neviršyti 2 °C pasaulinio atšilimo ribos, numatytos Paryžiaus susitarime. Dauguma investicijų sutarčių suteikia investuotojams teisę naudotis investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmu (ISDS). Tokiu būdu tarptautiniai arbitražo tribunolai atlieka esminį vaidmenį aiškindami investicijų sutartis, kurios dažnai formuluojamos plačiai ir palieka didelę interpretavimo erdvę. Sąžiningo ir teisingo elgesio įsipareigojimas magistro baigiamajame darbe pasirinktas kaip pagrindinis analizės objektas, kadangi šis įsipareigojimas pasižymi plačia taikymo apimtimi tiek investicijų sutartyse, tiek investicijų arbitražo jurisprudencijoje, todėl jis daro didelį poveikį valstybių reguliavimo veiksmų vertinimui. Rizika klimato kaitos politikai, kylanti iš FET, glūdi jo bendrame pobūdyje – sąvokos „sąžiningumas“ ir „teisingumas“ nėra aiškiai apibrėžtos ir palieka daug vietos subjektyviam arbitrų vertinimui. Valstybės susiduria su neapibrėžtumu, nes iš anksto negali numatyti, kurie veiksmai bus traktuojami kaip FET pažeidimas. Ši įtampa ypač išryškėja bylose, susijusiose su klimato kaita, kai valstybės, siekdamos aplinkosauginių tikslų, yra priverstos keisti ar griežtinti teisinį reguliavimą, kuris, investuotojų akimis, galėtų neatitikti teisėtų lūkesčių ir stabilumo principo pagal FET. Toks požiūris akivaizdžiai gali trukdyti klimato kaitos darbotvarkei, nes valstybės, bijodamos teisinių ginčų rizikos, gali vengti ryžtingų aplinkosaugos ar klimato politikos priemonių. Darbe nagrinėjamas teisinio reguliavimo sąstingio reiškinys. Diskusijos dėl teisinio reguliavimo sąstingio egzistavimo ir jo poveikio valstybių reguliavimo laisvei yra itin intensyvios, šiame darbe teigiama, kad reguliavimo sąstingio rizika yra pagrįsta ir aktuali. Darbe taip pat analizuojamas ir identifikuojamas poreikis sukurti aiškesnį arbitražo praktikos standartą, kuris derintų investuotojų apsaugą su valstybių teise reguliuoti viešojo intereso labui. Itin svarbu, kad arbitražo tribunolai atsižvelgtų į šiuolaikinius klimato kaitos tikslus ir atitinkamus valstybių tarptautinius įsipareigojimus. Analizuojami reikalingi nauji teisėkūros sprendimai, t.y. investicijų sutarčių modifikavimas kuriose būtų įtvirtintos aiškesnės valstybių reguliavimo laisvės ribos, įskaitant klimato kaitos prioritetą. Harmoningas teisės aiškinimas ir sisteminė įvairių teisės sričių integracija padėtų sumažinti atotrūkį tarp tarptautinės investicijų teisės ir aplinkosaugos teisės.
Climate change is a critical and urgent global challenge with the potential to disrupt traditional domains of international law, including international investment law. International investment protection agreements provide legal safeguards for all forms of foreign investment, including those that, over time, may need to be banned in order to stay within the 2°C global warming limit set by the Paris Agreement. Most investment treaties grant investors access to investor-state dispute settlement (ISDS) mechanisms. In doing so, international arbitration tribunals play a key role in interpreting investment treaties, which are often drafted in broad terms and leave considerable space for interpretation. In this work the fair and equitable treatment (FET) has been chosen as the main focus due to its wide applicability in both investment treaties and arbitral jurisprudence, making it a key factor in the assessment of state regulatory actions. States face uncertainty because they cannot predict which actions might be interpreted as a violation of the FET. This tension becomes particularly evident in climate – related disputes, where states may be required to tighten environmental regulations in pursuit of climate objectives – measures that could be perceived by investors as conflicting with their legitimate expectations and the principle of regulatory stability under FET. Such interpretations may hinder the global climate agenda, as governments might refrain from adopting ambitious environmental or climate policies out of fear of legal disputes. The thesis explores the significance of the FET in investment protection and its evolution within international investment law. It argues that the interpretation of legitimate expectations under FET creates significant challenges in balancing states’ regulatory powers and investor protection in decarbonization-related disputes. The analysis includes the hypothesis of regulatory chill and highlights the need to establish a clearer standard in arbitral practice – one that balances investor protection with the sovereign right of states to regulate in the public interest. It is especially important that arbitral tribunals take into account current climate change objectives and related international commitments undertaken by states. New legislative solutions are required, particularly the modification of investment treaties to introduce clearer boundaries for state regulatory freedom, including recognition of climate priorities. Harmonized treaty interpretation and the systemic integration of various fields of international law could help bridge the gap between investment law and environmental protection.