Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugos teisinio reguliavimo ypatumai

Europos Sąjungos vidaus sienų kontrolės panaikinimas yra vienas didžiausių Europos integracinių laimėjimų. Europos Sąjungos piliečiai gali pasirinkti šalį, kurioje nori gyventi ir dirbti. Tam, kad žmonės visapusiškai galėtų pasinaudoti šia teise, Europos Sąjunga turi veiksmingai kontroliuoti savo išorines sienas. Šis darbas pavestas valstybėms, kurių valstybės sienos arba jų ruožai tapatūs su Europos Sąjungos siena. Tokios valstybės gali būti vadinamos Europos Sąjungos pasienio valstybėmis. Europos Sąjungai būdinga tai, kad valstybės narės turi perduoti Europos Sąjungai dalį jų aukščiausiajai valdžiai tenkančios tam tikrų sričių kompetencijos. Bendradarbiavimas vidaus reikalų ir teisingumo srityse – tai bendra Europos Sąjungos šalių narių politika, kuria siekiama sukurti asmenims sąlygas laisvai judėti Europos Sąjungoje. 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, didžioji šios politikos priemonių pradėta įgyvendinti vadinamomis viršvalstybinio teisinio reguliavimo priemonėmis. Tai turėjo tiesioginį poveikį Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugos teisiniam reguliavimui bei neatsiejamai Europos Sąjun¬gos šalių narių teisėsaugos institucijų veiklai. Nors Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijos kol kas išlaiko savitą organizacinę ir funkcinę sistemą strateginės Europos Sąjungos perspektyvos kontekste, būtina atsižvelgti į geopolitinius pokyčius, lemiančius ar lemsiančius šią perspektyvą. Nors Lietuva ir tapo visateise Europos Sąjungos nare de jure, ji dar nėra pasiekusi visiškos integracijos de facto, tolesnei integracijai užtikrinti nustatyti pereinamieji integraciniai laikotarpiai. Per šiuos laikotarpius turi būti derinamos ir pertvarkomos nacionalinės teisės, teisinės ir valdymo sistemos, formuojamos veiksmingos Europos Sąjungos standartus atitinkančios organizacinės struktūros. Vadinasi, pagal teisinę sistemą sutvarkoma ir valstybės institucijų, atsakingų už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, infrastruktūrinė valstybės sienos apsaugos sistema. Tuo požiūriu integraciniai teisėsaugos infrastruktūrinių pokyčių procesai turi būti įgyvendinami laipsniškai, įvertinami šių pokyčių rezultatai. Teigtina, kad Lietuvos Respublikai tapus vienai iš Europos Sąjungos pasienio valstybių, reikia sukurti strategiškai apgalvotą ekonomiškai įvertintą ir tinkamai teisiškai reglamentuotą teisėsaugos užtikrinimo mechanizmą, galintį veiksmingai užtikrinti Europos Sąjungos vidinį saugumą bei numatyti jo įgyvendinimo teisines organizacines procedūras. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, automatiškai neįsiliejo nei į euro zoną, nei į Šengeno erdvę. Norėdama prisijungti prie šių socialinių teisinių erdvių, Lietuva privalėjo ir turės atlikti papildomus darbus, įvykdyti tam tikrus reikalavimus (pvz., vykdyti narystės euro zonoje konvergencijos kriterijus, parodyti sugebėjimus užtikrinti Europos Sąjungos išorinių sienų saugumą ir pan.). Atitikties šiems reikalavimams nustatymas skatina ištirti policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip teisėsaugos institucijų, užtikrinančių ne tik Lietuvos, bet tuo pačiu ir Europos Sąjungos vidaus saugumą, tarpusavio sąveiką. Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugos teisinio reguliavimo ypatumų pasienio valstybėje tyrimas aktualus mažiausiai dėl dviejų priežasčių: - nepakankamai aiškus Lietuvos, kaip Europos Sąjungos pasienio valstybės, teisiškai detalizuotas statusas užtikrinant Europos Sąjungos vidaus saugumą. Šį saugumą laiduojančios valstybinės migracijos procesų kontrolės, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikaltimų kontrolės funkcijos kompleksiškai nenagrinėtos, nenustatytos jų tarpusavio koreliacijos. - tarptautinio bendradarbiavimo procesų poveikis Lietuvos policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimui nėra pakankamai ištirtas. Tyrimui naudota tarpšakinio pobūdžio praktinė ir mokslinė informacija, tradiciškai priskirtina ekonomikai, vadybai, kriminologijai, sociologijai, teisei ir kitoms socialinių mokslų šakoms. Tai įgalina suformuluoti įvairiapuses išvadas apie tokio tyrimo objekto ypatumus. Naujumas Disertacijoje pateikto tyrimo naujumas mokslui ir praktikai pasireiškia tuo, kad pirmą kartą Lietuvoje tiriami Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugos teisinio reguliavimo ypatumai pasienio valstybėje ir kompleksiškai vertinami Lietuvos policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos administracinio teisi¬nio organizavimo ypatumai remiantis įvairių socialinių mokslų žiniomis. Tai leidžia integruoti naujesnius socialinių mokslų duomenis tiriant atskirus minėtos problemos aspektus ir iš administracinių teisinių pozicijų įvertinti integracijos procesų teisėsaugoje reikšmę bei jos raidos perspektyvas šalyje. Lietuvoje, kaip vienoje iš Europos Sąjungos pasienio valstybių, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos administracinio teisinio organizavimo ypatumų tyrimai, sąveika nebuvo atliekami, nėra publikacijų ta tema, todėl moksline ir praktine taikomąja prasme ši tema yra naujai viešinama. Tyrimo metu formuluotos nau¬jos sąvokos, įvertinta teisinio reglamentavimo būklė, teikiami siūlymai dėl teisės aktų tobulinimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos pasienio valstybėje, taip pat siūlomas šių tarnybų tarpusavio veiklos teorinis ir praktinis sąveikos funkcinis modelis. Problemiškumas Lietuvos Respublikos narystė Europos Sąjungoje suponavo naujus pokyčius Europos Sąjungos geopolitinėje struktūroje, ji tapo Europos Sąjungos pasienio valstybe ir tuo pačiu atsakinga už Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugą. Europos Sąjunga vykdo bendrą politiką išorinių sienų apsaugos srityje. Nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo išorinių sienų apsaugos klausimai buvo pradėti įgyvendinami viršvalstybinio reguliavimo teisinėmis priemonėmis. Ši aplinkybė šalims narėms iškėlė papildomai naujus šios srities integracinius reikalavimus. Europos Sąjungos pasienio valstybės teisinis statusas taip pat įpareigoja detalizuoti institucijų, užtikrinančių Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugą, funkcijų ir organizacinės veiklos kaitą. Tyrimo objektas Europos Sąjungos teisinio reguliavimo ypatumai Europos Sąjungos pasienio valstybėje. Tyrimo dalykas socialiniai teisiniai reiškiniai, darantys poveikį policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarpusavio santykiams įgyvendinant naciona¬linio ir Europos Sąjungos lygmens migracijos procesų kontrolės, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijas ir organizuojant nusikaltimų kontrolę. Tiriamojo darbo tikslas Pagrindinis disertacinio tyrimo tikslas yra atskleisti Lietuvos policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizavimo teorinius pagrindus, jų įgyvendinimo būklę ir tuo pagrindu sudaryti tipinį šių institucijų teisinių funkcijų Europos Sąjungos pasienio valstybėje įgyvendinimo modelį, tenkinantį šiuolaikinį šalies visuomenės ir Europos Sąjungos bendruomenės saugumo poreikį. Tiriamojo darbo tikslo įgyvendinimas sietinas su uždaviniais: • apibrėžti Europos Sąjungos pasienio valstybės sąvoką; • ištirti ir įvertinti Europos Sąjungos valstybių bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse teisinio reguliavimo poveikį Lietuvos, kaip pasienio valstybės, teisinei elgsenai; • įvertinti Europos Sąjungos išorinių sienų teisinės apsaugos raiškos būdus Europos Sąjungos ,,trijų ramsčių“ įtvirtinimo erdvėje; • nustatyti valstybinės migracijos procesų kontrolės, viešosios tvarkos užtikrinimo, nusikaltimų kontrolės strategijos ir taktikos organizavimo problemas Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos pasienio valstybėje; • atskleisti Europos Sąjungos pasienio valstybės policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizacines, funkcines bei teisines veiklos derinimo galimybes bei šių tarnybų veiklos administracinio teisinio organizavimo teorinius bei praktikinės veiklos pagrindus. Ginamieji disertacijos teiginiai (hipotezės) Hipotezė Nr. 1 – Europos Sąjungos plėtra ir tapimas Šengeno dalyve daro poveikį vykdomai Lietuvos teisinei politikai, lemia jos išorinių sienų su trečiosiomis valstybėmis apsaugos strategiją, naujai kylančius teisėkūros uždavinius, teisės taikymo praktiką saugant Europos Sąjungos išorines sienas, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos institucinę sąveiką. Hipotezė Nr. 2 – Sistemiškai įgyvendinama socialinė, ekonominė ir teisinė politika ir jos strategija, paremta ekonomine, teisine, žmoniškųjų santykių plėtojimo infrastruktūra, gali paveikiai pakeisti Lietuvos gyventojų, ypač pasienio teritorijoje, teisines nuostatas ir pažiūras į nusikaltėlių daromus teisės pažeidimus kertant valstybės išorines sienas. TYRIMŲ APŽVALGA Atlikdama disertacinį tyrimą, autorė rėmėsi Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais. Empiriniai tyrimo duomenys apie policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą lyginami su kita dokumentine informacija, taip pat ir su tam tikromis socialinės teorijos nuostatomis. Integracinių procesų į Europos Sąjungą teisiniams modeliams sudaryti remtasi B. Melniko moksliniais tyrimais, atskleidžiant Europos socialinės ekonominės kaitos reiškinius remtasi Z. Bauman, D. Heid, A. McGrew, D. Goldblatt teorinėmis nuostatomis. Europos Sąjungos valstybių narių saugumo kontrolės ir tarptautinio bendradarbiavimo procesų tyrimams atskleisti panaudotos M. Anderson, I. Kempe, P. De Hert teorijos. Bendradarbiavimo raidai teisingumo ir vidaus reikalų srityse įvertinti nagrinėti J. Wright, K. Bryeet, A.M. Williams, V Mitsileg, J. Monar, W. Ress, A. Šakočiaus darbai. Autorė rėmėsi ir atskiromis teorinėmis Lietuvos autorių nuostatomis, tarp kurių paminėtini: A. Pumputis, A. Urmonas, E. Vareikis, A. Novikovas, A. Gutauskas. Kitų mokslininkų tyrimai padėjo geriau ištirti atskirus probleminius klausimus, susijusius su policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos teisiniu statusu Europos Sąjungoje. Lyginamuoju požiūriu buvo vertinama šių institucijų funkcinė veikla, kiti klausimai, susiję su teisėsaugos funkcijų tobulinimu. Šiais tyrimais gauta informacija panaudota modeliuojant atskirus Lietuvos policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos struk

The relevance, novelty and significance of the topic of research Relevance The abolition of the control of the internal borders of the European Union is one the most significant achievements in European integration. Nationals of the European Union are free to choose a country they wish to reside and work in. In order to enable people to take a full advantage of that right the European Union must maintain effective control of its external borders. This work is assigned to the countries where the national borders or their sections coincide with the borders of the European Union. Such countries may be defined as frontier states of the European Union. It is in the nature of the European Union that Member States must delegate part of the competencies enjoyed by their supreme powers in some fields to the European Union. Cooperation in the field of home affairs and justice is a common policy of the Member States of the European Union pursued in order to create an environment where people are free to move throughout the European Union. After the Amsterdam Treaty entered force in 1999, they started to implement a larger part of the measures of that policy by means of the so-called supranational legal regulation. That had a direct impact on the legal regulation of security enforcement at the external borders of the European Union and inseparably related activities of law enforcement agencies of the Member States of the European Union. Although law enforcement agencies of the Member States of the European Union still have distinctive organisational and functional systems in the context of the strategic perspective of the European Union, consideration must be given to the geopolitical developments that are and will be determining that perspective. Already a full-featured member of the European Union de jure, Lithuania is yet to achieve complete integration de facto and periods of transition were therefore established to ensure further integration. Systems of national law and administration are to be harmonised and restructured over those periods and organisational bodies, efficient and compliant with the standards of the European Union, are to be formed. That means, the legal system shall guide the development of the infrastructural system of border security enforcement in relation to the public bodies responsible for public safety and public order. From this point of view, integration processes of infrastructural developments in the sphere of law enforcement should progress in increments while the results achieved through those developments should be taken into account. Having emerged as frontier state of the European Union, Lithuania seems in need of a law enforcement mechanism, strategically relevant, economically sound, properly regulated in legal terms and capable of effective ensuring of internal security of the European Union, and provide legal and organisational procedures for its operation. A Member State of the European Union, Lithuania was not immediately a participant of either the eurozone or the Schengen area. While she sought a position in those social and legal areas, Lithuania had and has to do additional work to comply with certain requirements (e.g., fulfil the convergence criteria with regard to the eurozone, prove capable of enforcing security at the external borders of the European Union, etc.). The purpose of establishment of her compliance with those requirements forms an urge to investigate the interaction between the Police and State Border Guard Service as law enforcement bodies enforcing internal security of both Lithuania and European Union. Research of the specific features of the legal regulation of security enforcement at the external borders of the European Union in a frontier state is relevant for at least two reasons: The status of Lithuania as frontier state of the European Union lacks clarity and legal detail with respect to the enforcement of internal security of the European Union. No comprehensive study has been carried out with respect to the functions of state control over migration processes, enforcement of public order and public safety and crime control which are security warrants and no correlations between them have been established. The influence of international cooperation processes on the progress of cooperation between the Lithuanian Police and State Border Guard Service has so far been insufficiently studied. Such research should use practical and scientific information of interbranch nature which is traditionally ascribed to economics, management, criminology, sociology, law and other branches of social sciences. That enables of formulation of multi-aspect conclusions on the specific features of the researched object. Novelty Scientific and practical novelty of the research delivered in the dissertation is displayed in the fact that it was the first attempt in Lithuania to investigate the specific features of the legal regulation of security enforcement at the external borders of the European Union in a frontier state and offer a comprehensive assessment of the specific features of the administrative and legal organisation of the Lithuanian Police and State Border Guard Service on the basis of knowledge accumulated by multiple social sciences. In the course of research of separate aspects of the mentioned problem, that allowed to integrate the latest data of social sciences and assess, from an administrative and legal angle, the significance of integration processes in law enforcement and perspective for their progress in this country. A frontier state of the European Union, Lithuania has seen no study or publication on the specific features of the administrative and legal organisation of the Police and State Border Guard Service, and this topic therefore is given publicity for the first time in scientific and applied, practical sense. The research progressed along with the formulation of new definitions, assessment of the quality of legal regulation, and delivery of proposals on the improvement of legal acts in Lithuania as frontier state of the European Union and proposals on a theoretical and practical functional model for the interaction of those agencies. Significance Lithuanian membership of the European Union determined a development in the geopolitical structure of the European Union as she became a frontier state of the European Union immediately responsible for security enforcement at the external borders of the European Union. The European Union pursues a common policy in the field of external border security. Starting the entry into force of the Amsterdam Treaty, they started to solve issues related to external border security by legal means of supranational regulation. That circumstance raised new, additional integration requirements in this field for the Member States. All the more so, the legal status of a frontier state of the European Union obliges to provide more details with regard to the transformation of functions and organisational activities of the agencies enforcing security at the external borders of the European Union. The research object is specific features of the legal regulation of the European Union in a frontier state of the European Union. The subject matter of research is social and legal phenomena which influence the relations between the Police and State Border Guard Service in the course of the implementation, at both national and European Union levels, of migration processes control, enforcement of public order and public safety and organisation of crime control. The legal status, goals, tasks and subordination of the agencies which perform those functions are different, and a generalised notion, i. e., the Police and State Border Guard Service, is therefore used throughout this dissertation research in order to ensure clarity of notions. The purpose of research The main purpose of research is to reveal the theoretical foundation, and the state of the implementation thereof, with regard to the organisation of the Lithuanian Police and State Border Guard Service and design, on that basis, a typical model of the implementation of the legal functions of those agencies in a frontier state of the European Union which satisfies today's safety requirements of national society and European Union community. The implementation of the purpose of study was related to the following tasks: 1. To define the notion of a frontier state of the European Union; 2. To investigate and assess the influence of the legal regulation of the cooperation of the countries of the European Union in the field of justice and home affairs on the legal behaviour of Lithuania as frontier state; 3. To assess the means of the manifestation of the legal enforcement of security at the external borders of the European Union in the area of the establishment of the “three pillars” of the European Union; 4. To identify problems in the organisation of the strategy and tactics related to state migration processes control, public order enforcement and crime control in Lithuania as frontier state of the European Union; 5. To identify the organisational, functional and legal opportunities for the coordination of activities of the Police and State Border Guard Service in a frontier state of the European Union and theoretical and practical grounds for the administrative and legal organisation of the activities of those agencies. The statements (hypotheses) of the dissertation to be defended Hypothesis No 1: The enlargement of the European Union and becoming a participant in the Schengen influence the legal policy pursued by Lithuania and define the strategy of security enforcement at her external borders with the third countries, emerging tasks of legislation, practice of the application of law for security enforcement at the external borders of the European Union, and interaction between Police and State Border Guard Service agencies. Hypothesis No 2: A systematically im