Judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimas profesinėje veikloje
Karalienė, Vaiva |
Šinkūnienė, Jautrė Ramutė | Recenzentas / Rewiewer |
Pivorienė, Jolanta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Petrauskienė, Alina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Merfeldaitė, Odeta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Indrašienė, Valdonė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Čepėnaitė, Angelė Danutė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Švedaitė – Sakalauskė, Birutė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Darbe „Judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimas profesinėje veikloje“ iškeliamas neįgaliųjų asmenų dalyvavimas profesinėje veikloje kaip svarbus jų socialinės integracijos veiksnys, akcentuojama su kokiomis problemomis susiduria judėjimo negalią turinčios moterys įsidarbinimo situacijoje: joms sunku įgyti profesiją, nes nepakanka profesinės reabilitacijos, profesinio mokymo, perkvalifikavimo paslaugų; moterys nėra psichologiškai pasiruošusios dažnai keisti darbą, nespėja persiorientuoti prie sparčiai besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, socialinių paslaugų sistema neskatina negalią turinčių moterų aktyviai ieškotis darbo, mažas atlygis už siūlomą darbą mažina šių moterų motyvaciją dirbti, darbdavių skatinimo įdarbinti neįgaliuosius sistema nėra pakankamai efektyvi ir neskatina jų įdarbinti moterų su judėjimo negalia: visuomenėje vis dar gajus vyraujantis negatyvus požiūris į neįgalų asmenį, ypač moterį, kuri siekia dalyvauti profesinėje veikloje, siekti karjeros. Tyrimu „Judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimas profesinėje veikloje“ siekiama atskleisti judėjimo negalią turtinčių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje ypatumus: išsiaiškinti šių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje būklę; nusatyti išorinių ir vidinių veiksnių įtaką jų dalyvavimui profesinėje veikloje. Siekiant realizuoti šiuos tikslus, buvo parengta tyrimo metodika, kurią sudarė: mokslinės literatūros (psichologinės, sociologinės, edukologinės, teisinės) apie negalią turinčių asmenų sėkmingos ir nesėkmingos integracijos į darbo rinką veiksnius, jų įtaką šių moterų dalyvavimui profesinėje veikloje analizavimas, dokumentų lyginimas ir vertinimas, darbingo amžiaus judėjimo negalią turinčių moterų apklausa raštu. Tyrime panaudotas apklausos raštu metodas (instrumentas – originalus klausimynas), kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje būklę ir išorinių bei vidinių veiksnių svarbą jų dalyvavimui profesinėje veikloje. Šiame darbe buvo išsiaiškinta judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje būklė: profesijos įgijimas, dalyvavimas profesinėje veikloje, kvalifikacijos kėlimo motyvacija. Paaiškėjo, kad dauguma judėjimo negalią turinčių moterų siekė įgyti profesiją, nes norėjo įsidarbinti, realizuoti save veikloje. Ieškodamos darbo trečdalis tyrime dalyvavusių moterų su judėjimo negalia patyrė emocinius, praktinių įgūdžių stokos, fizinės aplinkos nepritaikymo sunkumus, paramos stoką. Darbo vietoje jos susidūrė su konkurencija, patyrė darbdavio nepasitikėjimą, jautriai emociškai reagavo į aplinką. Joms trūko darbo patirties, teko dirbti darbą ne pagal specialybę, nes neturėjo pakankamo išsilavinimo, buvo sunku prisitaikyti prie darbo specifikos. Jų netenkino per mažas atlyginimas, įtemptas darbo krūvis, nepritaikyta darbo vieta, per didelis darbo tempas, per ilga darbo diena, per didelis atstumas iki darbovietės. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių konstatavo, kad problemų darbo vietoje spręsti joms nepadėjo valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, todėl daugumai moterų problemas darbe teko spręsti pačioms, o trečdaliui - padėjo bendradarbiai, artimieji, darbdavys. Dauguma tyrimo dalyvių motyvuotos kelti kvalifikaciją, mokytis savarankiškai, nuotoliniu būdu, lankyti kvalifikacijos kėlimo kursus, studijuoti profesinėje ir aukštojoje mokykloje. Vidinių ir išorinių veiksnių svarbos moterų su judėjimo negalia dalyvavimui profesinėje veikloje tyrimas atskleidė, kad joms svarbiausi šie vidiniai veiksniai: pasitikėjimas savimi, psichologinis atsparumas ir gebėjimas įveikti sunkumus, negalios priėmimas, savęs vertinimas, savęs pažinimas, optimizmas ateities atžvilgiu, asmeninis ir emocinis prisitaikymas naujose sąlygose, savikontrolė, adekvatus savo galimybių vertinimas; gebėjimas dirbti savarankiškai, fizinis ir psichologinis savarankiškumas, gebėjimas prisitaikyti naujose situacijose, gebėjimas spręsti problemas; gebėjimas pritaikyti žinias praktiškai, veiklos planavimo ir organizavimo, orientacijos situacijoje ir jos kontrolės, informacijos valdymo gebėjimas; gebėjimas dirbti komandoje, objektyviai vertinti save ir kitus, būti tolerantišku, gebėti bendrauti su kitais. Judėjimo negalią turinčios moterys išskyrė šiuos joms svarbius išorinius veiksnius: neįgaliųjų įsitraukimas ir jų dalyvavimas priimant sprendimus, galimybė įsidarbinti, įgyti profesiją, šeimos dalyvavimas ir parama įsidarbinant, neįgaliųjų švietimas, aplinkos prieinamumas, teigiamos darbdavių nuostatos, valstybės socialinė politika. Apie du trečdalius moterų nurodė bendradarbių paramos ir palaikymo, neįgaliųjų savipagalbos grupių, neįgaliųjų NVO, kitų tarpininkų pagalbos, visuomenės nuostatų bei informacijos prieinamumo svarbą. Koreliacinė analizė patvirtino, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp vidinių ir išorinių veiksnių grupių. Taip pat glaudus ryšys rastas ir šių grupių viduje. Tai reiškia, kad nuo neįgalios moters vidinių emocinių savybių ir bendrųjų bei socialinių gebėjimų priklauso jos galimybė dalyvauti valstybės politikoje, visuomeninėje veikloje, sulaukti paramos įgyti specialybę, įsidarbinti, dirbti. Keisdamos požiūrį į save judėjimo negalią turinčios moterys įgalins save aktyviai dalyvauti profesinėje veikloje. Remiantis šio tyrimo išvadomis galima daryti prielaidą, kad padedant judėjimo negalią turinčioms moterims dalyvauti profesinėje veikloje reikia stiprinti šiuos veiksnius: sudaryti palankias sąlygas pačioms judėjimo negalią turinčioms moterims įsitraukti ir dalyvauti valstybės socialinėje politikoje, svarstant klausimus, susijusius su jų dalyvavimu profesinėje veikloje; ypatingą dėmesį skirti šių moterų švietimui, inormacijos apie joms skirtas paslaugas, projektus, darbo pasiūlymus, teikti konsultacijas ir tarpininkauti renkantis profesiją, mokantis, įsidarbinant, dirbant. Darbo vietose kurti judėjimo negalią turinčių moterų interesus atstovaujančias grupes kurios rūpintųsi neįgalių darbuotojų teisių apsauga, socialine parama, tarpininkautų tarp neįgalių darbuotojų ir darbdavių.
In a study "Women with movement disorders and their participation in professional activities" the disabled people participation in professional activities is issued as an important element of their social integration and the problems which can occur to the women with movement disorder are highlighted as follows: due to lack of professional rehabilitation, professional education and requalifying services they find it difficult to acquire a profession; women are not psychologically prepared for frequent job change, cannot adapt to rapidly alternating market situation, social services system is not motivating disabled women to actively look for a job, low payment for suggested job is reducing their working motivation, employment motivation system for disabled people is not effective enough and does not motivate employers to engage women with movement disorders: public attitude towards disabled person is still exceptionally negative, especially towards women who are seeking to participate in professional activities and career opportunities. The aim of the study "Women with movement disorders and their participation in professional activities" is to reveal the peculiarities of women with movement disorders participation in professional activities: to determine the status of the participation in professional activities for these women; to assess the influence of external and internal elements of their participation in professional activities. In order to implement these objectives there was a research methodology prepared which contains the following: scholarly literature (psychological, sociological, educational, legal) about reasons for successful and unsuccessful integration of disabled people into labour market, analysis of how they influence career opportunities for these women, documentation comparison and evaluation, a written survey conducted among working age women with movement disabilities. A written survey methodology was used (original questionnaire used as an instrument) to determine the status of the participation in professional activities for women with movement disorders and to assess the importance of external and internal elements for their participation in professional activities. This work revealed the status of participation in professional activities for women with movement disorders: access to a profession, participating in professional activities, motivation to raise a qualification. It appeared that most of the women with movement disability tried to acquire a profession in order to employ themselves and realize themselves in the activity. One third of the women with movement disorders experienced emotional difficulties, lack of practical skills, unfitted physical environment and lack of support. They were confronted with competition in the workplace, they underwent a distrust of the employer and their reaction towards environment was sensitively emotional. They had a lack of experience and they had to do a job they were not trained for because their background was not sufficient and they found it difficult to adapt to job particularity. They were not satisfied with low payment, intensive workload, unfitted workplace, excessive work speed, overlong workday, immoderate distance to workplace. Mass of research participants state that neither government agencies nor non-governmental organizations helped them to solve problems which occurred in the workplace, one third of the participants claimed that they were supported by their associates, family members and employers. Most of the research participants are motivated to raise their qualification, to study independently or remotely, to attend courses of training in-service, and to study in professional school or in academy. The research of external and internal elements career opportunities for women with movement disorders revealed that the elements they value the most are as follows: self confidence, psychological immunity and ability to deal with difficulties, acceptance of disability, self evaluation, optimistic attitude towards future, personal and emotional adaptation to new conditions, self-control, adequate evaluation of one's potential; ability to work alone, physical and psychological independence, ability to adapt to new conditions, ability to solve problems, ability to practically adapt knowledge, ability to plan and organize activities, ability to perceive situation and control it, ability to control information, ability to work in team, objective evaluation of one's self and other people, tolerance, ability to communicate with others. Women with movement disabilities accentuated their essential external elements as follows: involvement of disabled people and their participation in decision-making process, ability to employ one's self, profession acquirement, education for disabled people, accessibility of the environment, positive attitude of employers, governmental social policy. Around two thirds of these women indicated the importance of backing and support of associates, existence of disabled people cooperation and non-governmental organizations for disabled people, other agents support, public attitude and accessibility of information. Correlation analysis confirmed that there is a linkage between the groups of internal and external elements. A linkage is also found in within these groups. This means that disabled woman's possibility to take part in governmental policy, public activities, to attain support, to acquire specialty, to employ and work depends on her internal emotional characteristics and common as well as social abilities. In order to actively participate in professional activities women with movement disorders have to change attitude towards them. According to the findings of this research it can be presumed that the following elements have to be strengthened in order to help women with movement disorders to participate in professional activities: women with movement disorders have to be allowed on favorable conditions to involve and participate in governmental social politics while making decisions associated with their participation in professional activities; to grant special attention to education for these women, accessibility to relevant services, projects, job offers, consult them and mediate in the processes of choosing a profession, studying, employment and working. Groups which would be representing interests of women with movement disorders have to be established in workplaces, taking care of the rights and social support for disabled workers and mediate in communication among disabled employees and employers.