Tinklų valdymo galimybės aukštojo mokslo politikoje

Lietuvos aukštojo mokslo sistema 2009-2012 m. laikotarpiu buvo iš esmės reformuota, nes buvo įvesta ne tik nauja priėmimo sistema, tačiau iš esmės pakito studijų kreditų skaičiavimo sistema, valstybinio studijų finansavimo sistema, studentų rotacija, studijų paskolų sistema ir aukštųjų mokyklų atskaitomybė ir pan. Tai sudėtingas laikotarpis, kuris prieštaringai vertinamas ne tik studijų paslaugų gavėjų, tačiau ir politinių veikėjų akimis. Reformavus Aukštojo mokslo sistemą, aukštojo mokslo paslaugas teikianti institucija kaip visiškai autonominė institucija tapo tam tikro institucijų tinklo elementu susijusiu konkretaus stiprumo ryšiais pagal skirtingą funkcionalumą su kitomis institucijomis regione, šalyje, tarptautinėje rinkoje, taip pat su aukštojo mokslo institucijų veiklą koordinuojančiomis ir kontroliuojančiomis viešojo valdymo institucijomis, o aukštojo mokslo politikos formavimas- pakankamai sudėtingu procesu, būtent todėl būtų aktualu nagrinėti aukštojo mokslo politikos formavimo galimybes per tinklų valdymo (angl. network governance) prizmę. Darbe analizuojami pagrindiniai Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavimo principai, pagrindiniai aukštojo mokslo sistemos reformavimo etapai, išsamiau analizuojamas paskutinysis laikotarpis 2009-2013 m., kai buvo įvykdyta esminė aukštojo mokslo sistemos pertvarka. Taip pat analizuojamos pagrindinės tinklų valdymo koncepcijos susiformavimo prielaidos, taikomi metodai ir priemonės ir suteikiamos galimybes viešojo valdymo doktrinų raidos kontekste, atskleidžiami privalumai ir trūkumai taikant tinklų valdymą viešajame valdyme formuojant aukštojo mokslo politiką Lietuvoje. Tiriamojoje darbo dalyje apibrėžiama aukštojo mokslo institucijos tinklo samprata, analizuojami išoriniai ryšiai su kitomis institucijomis, išryškinami pagrindiniai pokyčiai, kurie įvyko 2009-2013 m. ir kurie turėjo poveikį tinklo objektų ir jų tarpusavio ryšių pokyčiams. Remiantis institucijos tinklo koncepcija vertinamos galimybės tinklų valdymo metodui pritaikyti formuojant aukštojo mokslo politiką. Šioje dalyje atliekamas kokybinis tyrimas siekiant įvertinti aukštojo mokslo institucijos tinklo ryšių svarbą, reikšmę mokslo institucijai.

Lithuanian higher education system. period was substantially reformed in 2009-2012, because it was introduced the new system for students acceptance, basically changed credits counting system, the financing system for the higher education institutions, the system of student’s rotation and so on. After the higher education system was reformed, autonomous higher education institutions was became a member of institutional network with relationships to other networking institutions. The relationships was based on functionality of cooperation in the region, country or international relation type. Of course networking was event under the control and coordination of leading governing institution. Formation of Higher education policy was rather complicated process, so it is important to consider a higher education policy development through network perspective. The research analyses the main Lithuanian higher education policy-making, the main higher education system reform in the last period, 2009-2013. It also analyses the key network governance concept formation assumptions, methods and means, and opportunities for public administration in the context of the development of public administration, reveals the advantages and disadvantages of using network management in public administration in shaping higher education policy in Lithuania. As the higher education institution defined network, paper analyses the external relations with other institutions, highlighting the main changes that have occurred in the period 2009-2013 and had an impact on the network a qualitative study was made to evaluate higher education institutions’ network contacts, meaning education institution and formed condition for network governance implement.