Juridinių asmenų klasifikavimo į privačiuosius ir viešuosius teoriniai pagrindai bei taikymo problemos

Abstract

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas juridinių asmenų klasifikavimas į privačiuosius ir viešuosius remiantis privačių arba viešųjų interesų tenkinimu nėra tikslus šio klasifikavimo pagrindas. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nepateikia privačių ir viešųjų interesų sąvokų apibrėžimo, o civilinės teisės doktrinoje minėtas juridinių asmenų skirstymas iš esmės grindžiamas tuo, ar juridinio asmens steigėjai, dalyviai, valdymo organų nariai siekia gauti ir gauna iš juridinio asmens veiklos turtinę naudą (pelno dalį, turto prieaugį ir pan.), ar turtinės naudos negauna ir nesiekia jos gauti. Tai suponuoja juridinių asmenų skirstymą į pelno siekiančius ir ne pelno siekiančius, o daugiareikšmės privačių ir viešųjų interesų sąvokos kaip teisinės kategorijos prieštarauja juridinės technikos reikalavimams. Juridinių asmenų klasifikavimo į privačiuosius ir viešuosius pagrindų neapibrėžtumas, grupinių interesų priskyrimas viešiesiems bei teisinių formų gausa sukelia sunkumų ne tik renkantis labiausiai steigėjų tikslus atitinkančią juridinio asmens teisinę formą, bet ir iškelia nemažai klausimų dėl paties Lietuvos įstatymų leidėjo kai kurių teisinių formų priskyrimo privatiesiems arba viešiesiems juridiniams asmenims. Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas istorinis juridinių asmenų klasifikavimo į privačiuosius ir viešuosius aspektas, atskleidžiantis bendrosios ir kontinentinės teisės tradicijos šalyse esančius juridinių asmenų klasifikavimo skirtumus, lyginami 2000 m. liepos 18 d. priimtame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir 1996 m. Civilinio kodekso projekte numatyti juridinių asmenų klasifikavimo pagrindai, pateikiama sisteminė viešųjų ir privačių interesų sąvokų turinio analizė, viešųjų juridinių asmenų vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir pelno neskirstymo santykis, aptariami juridinių asmenų teisnumo ir ultra vires doktrinos taikymo ypatumai bei kai kurių užsienio valstybių patirtis juridinius asmenis skirstant į privatinės teisės ir viešosios teisės bei pelno siekiančius ir pelno nesiekiančius. Darbe taip pat nagrinėjami praktikoje kylantys kai kurie privačiųjų ir viešųjų juridinių asmenų teisinio reglamentavimo, su juridinio asmens veiklos tikslais bei skirtingu mokestiniu režimu susiję probleminiai aspektai.