Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





 

etd.page.titleprefix
Organizacijų etikos infrastruktūros palyginamoji analizė viešajame administravime ir versle

No Thumbnail Available

Date

2010-12-20

Journal Title

Journal ISSN

Volume Title

Publisher

Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)

Abstract

Verslo administravimo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes etikos infrastruktūrai sukurti reikalinga valdžia, ištekliai ir pastovus dėmesys. Kiekviena funkcija ir elementai turi būti diegiami sistemiškai. Etikos infrastruktūros priemonės sistemos ir sąlygos, skatina profesionalumą ir aukštus elgesio standartus tiek viešajame administravime, tiek versle. Šiandien viešojo administravimo organizacijų etikoje apsiribojama viešomis diskusijomis kuria nors etine tema, visuomenės sąmoningumo kėlimu, kai kurių naujų taisyklių susisteminimu, siekiant standartizuoti tam tikrą profesiją. Verslo organizacijoms etikos klausimai nėra populiarūs bei analizuojami, o verslo plėtros klausimai sprendžiami nesinaudojant etikos priemonėmis. Verslo ir viešojo administravimo etikos infrastruktūros plėtrą stabdo gyventojų pilietinio aktyvumo stoka, nepakankamai stiprios profesinės sąjungos ir kitos nevyriausybinės organizacijos. Tyrimo hipotezė –Kauno miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo įstaigos ir TEO LT, kaip privataus sektoriaus įmonės, etikos infrastruktūra ir jos įgyvendinimas iš esmės skiriasi. Tyrimo objektas - Kauno miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo įstaigos ir TEO LT, kaip privataus sektoriaus įmonės, etikos infrastruktūros priemonės bei dokumentai, kuriuose įtvirtinti etikos principai. Tyrimo tikslas – atlikti palyginamąją etikos infrastruktūros bei dokumentų, susijusių su etikos nuostatomis, viešajame administravime ir versle analizę, bei nustatyti skirtumus ir panašumus. Tyrimo uždaviniai: 1. apibrėžti viešojo administravimo ir verslo teorinius etikos infrastruktūros aspektus: svarbą, tikslus, funkcijas, įgyvendinimo lygio matavimus, etikos infrastruktūros diegimui turinčius įtakos veiksnius, apibūdinti organizacijų etikos infrastruktūros vaidmenį organizacijos valdyme. 2. ištirti Kauno miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo struktūros, o TEO LT – kaip verslo struktūros, etikos infrastruktūros ypatumus ir skirtumus; 3. naudojant kontent analizę išanalziuoti TEO LT ir Kauno miesto savivaldybės etikos infrastruktūrą sudarančių dokumentų tekstus, aprašyti ir nustatyti pagrindinius retorikos aspektus bei tendencijas; 4. Remiantis tyrimo rezultatais pateikti išvadas apie Kauno miesto savivaldybės ir TEO LT etikos infrastruktūros veiksmingumą ir suformuluoti rekomendacijas, kaip tobulinti Kauno miesto savivaldybės etikos infrastruktūrą įgalinimo, įtraukimo, partnerystės kryptimis. Darbo metodai – analizės, apibendrinimo, sintezės anketinis tyrimas, kontent analizė. Literatūros apžvalga. Rašant darbą remtasi užsienio (Lawton A., Winstanley, D., Woodall, J. Ladd J.; Küng H.) ir Lietuvos (N. Vasiljevienė, J. Palidauskaitė, R. Pučėtaitė) autorių pateiktais organizacijų etikos infrastruktūros aspektais, galiojančiais teisės aktais bei mokslo darbais. Ištyrus Kauno miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo struktūros bei TEO LT – kaip verslo struktūros, etikos infrastruktūros ypatumus ir skirtumus, reikia pažymėti, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje etikos infrastruktūros, kaip strateginio resurso, vertės ir jos įgyvendinimo svarbos pripažinimo etapas, diegiant etikos infrastruktūros priemones, kurios neužtikrina etikos principų laikymosi. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad savivaldybėje imamasi pavienių iniciatyvų, kurios vadinamos etikos normų laikymusi, inicijuojami etikos normų projektai. Tuo tarpu TEO LT etikos infrastruktūros diegimas ir įgyvendinimas yra intensyvaus, sąmoningo darbo ir rezultatų siekimo etapas. Kauno miesto savivaldybėje neegzistuoja visaapimančio dokumento, kuris aiškiai reglamentuotų etines normas, atsakomybę už etinių principų nesilaikymą, atskaitomybės mechanizmą, o TEO LT patvirtinta pareigybė, kurios tikslas kontroliuoti darbuotojų elgesį bei TEO LT nustačiusi, egzistuojančius etinius principus (išreikštus ir neišreikštus), kokie yra rizikos veiksnių šaltiniai (vidiniai arba išoriniai), susiję su dalykine etika ir kodėl konkretūs dalykinės etikos principai yra strategiškai svarbūs. Kaip vieną pagrindinių skirtumų etikos infrastruktūroje TEO LT ir Kauno miesto savivaldybės galima išskirti korupcijos problemą, t. y. Kauno miesto savivaldybės etikos infrastruktūra daugiausia akcentuoja korupcijos prevenciją, tuo tarpu TEO LT korupcija nėra labai aktuali. Taigi Kauno miesto savivaldybės etikos infrastruktūros dokumentuose dominuojančios korupcijos prevencijos priemonės skirtos užkirsti kelią korupcijai atsirasti ir plisti. Kauno miesto savivaldybėje pakankamai platus profesinės etikos priežiūros aparatas, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad šių komisijų veikla yra pasyvi, bei svarsto klausimais, mažai turinčius bendro su darbuotojų profesine etika. Kauno miesto savivaldos etikos komisijos sprendimai (posėdžių protokolai) yra visiškai neinformatyvūs. Šiuose posėdžių protokoluose nurodomas tik svarstomas klausimas ir priimtas sprendimas, dėl to galima teigti, kad tai kelia abejones šių sprendimų pagrįstumu ir tinkamumu. Kontent analizė parodė, kad TEO LT ir Kauno miesto savivaldybės etikos infrastruktūrą sudarančiuose dokumentų tekstuose įtvirtinti etikos principai iš dalies skiriasi. Valstybės tarnautojų bei TEO LT darbuotojų pareigų ir teisių santykis yra nevienodas, nors tiek viešojo administravimo, tiek privataus sektoriaus tarnautojams keliami aukšti moraliniai reikalavimai. Valstybės tarnautojams akcentuojamas lojalumo valdžiai, įstatymų laikymosi, viešumo, hierahinės atsakomybės principai, tuo tarpu TEO LT darbuotojams akcentuojamas asmeninės atsakomybės būtinumas, rūpinimasis bendrovės įvaizdžiu, veiklumo, iniciatyvumo, bendradarbiavimo ir atvirumo vertinimas.
SUMMARY Theme of the master’s thesis in business administration is relevant because management, resources and continuous attention is necessary of the ethics infrastructure. Each function and elements shall be implemented systematically. Systems and condition of the ethics infrastructure means motivate regularity and high standards of behaviour both in public administration and business. Today ethics of public administration organizations limits to public discussions on some ethic themes, improvement of public consciousness and systemizing of some new rules in order to standardize a particular profession. Ethics issues related to business organizations are not popular or analyzed, and business development issues are being solved without using ethical means. Lack of civil activity of residents, weak labour unions and other non-governmental organizations impede development of ethics infrastructure in business and public administration. Research hypothesis: Ethics infrastructure of Kaunas City Municipality, as establishment of public administration, and TEO LT, as a company of private sector, differs a lot and implementation of such infrastructure differs substantially. Research objective: Means and documents (where principles of ethics are provided) of Ethics infrastructure of Kaunas City Municipality, as establishment of public administration, and TEO LT, as a company of private sector. Aim of the research: To carry out comparative analysis of ethics infrastructure and documents related to ethics provisions in public administration and business as well as to reveal their similarities and differences. Research tasks: To define theoretical aspects of ethics infrastructure in public administration and business: 1. Significance, aims, functions, measurements of implementation level, factors influential for implementation of ethics infrastructure; to describe role of organizations ethics infrastructure in management of organization; 2. To research peculiarities and differences of ethics infrastructure of Kaunas City Municipality, as establishment of public administration, and TEO LT, as a company of private sector; 3. To analyze texts of documents which constitute ethics infrastructure of TEO LT and Kaunas City Municipality by using content analysis, to describe and define the main aspects and trends of rhetoric; 4. To provide conclusions about efficiency of ethics infrastructure of Kaunas City Municipality and TEO LT based on the research results and to provide recommendation how to improve ethics infrastructure of Kaunas City Municipality toward the trends of enabling, inclusion and partnership. Research methods: analysis, summarizing, synthesis questionnaire research, content analysis. Review of literature. The applicable legal acts and scientific projects as well as aspects of organizations ethics infrastructure provided by the foreign (Lawton A., Winstanley, D., Woodall, J. Ladd J., Küng H.) and Lithuanian (N. Vasiljevienė, J. Palidauskaitė, R. Pučėtaitė) authors are refered for preparation of the thesis. Except for the peculiarities and differences of ethics infrastructure of Kaunas City Municipality, as establishment of public administration, and TEO LT, as a company of private sector, it should be noted that currently Kaunas City Municipality’s ethics infrastructure, as strategic resource, is in stage of recognition of value and significance of ethics infrastructure implementation, but implementation is carried out by ethics infrastructure means which fail to ensure observation of ethics principles. The research results allow the conclusion that the municipality only undertakes separate initiatives which are called to be observation of ethics norms and projects of ethics norms are initiated. Meanwhile implementation and fulfilment of TEO LT ethics infrastructure is in stage of intensive, purposive work and striving for efficient results. Kaunas City Municipality has no comprehensive overall document which regulates clearly the ethical norms, responsibility for failure to observe the principles of ethics, liability mechanism, and TEO LT has an approved employee who controls behaviour of employees; TEO LT also defined the ethics’ principles (expressed and unexpressed), the sources of risk factors (internal and external) related to business ethics and has explanations why the particular principles of business ethics are strategically important. On the main differences between the ethics infrastructures of TEO LT and Kaunas City Municipality the problem of corruption may be emphasized, i.e. Kaunas City Municipality’s ethics infrastructure emphasizes more the prevention of corruption while corruption is not very relevant for TEO LT. Therefore the corruption prevention means for preclusion of occurrence and spread of corruption prevail in the ethics infrastructure documents of Kaunas City Municipality. Kaunas City Municipality has fairly big apparatus of business ethics control but the results reveal that activity of such committees is quite passive and solves the issues which are weakly related with business ethics of employees. Decisions (minutes of meetings) of the Ethics Committee of Kaunas City Municipality are not informative. The minutes only contain the issue under discussion and the decision made, therefore the conclusion is allowed that this situation causes the doubts about reasonability and feasibility of such decisions. The content analysis revealed that ethics principles described in the texts of ethics infrastructure documents of TEO LT and Kaunas City Municipality differ partially. Relation of duties and rights of state officers and employees of TEO LT is not the same though high moral requirements are for both employees of private sector and public administration. The principles of loyalty to authority, observance of laws, publicity and hierarchic liability are emphasized for the state officials, while necessity of personal responsibility, care for image of the company, appreciation of activity, initiative, cooperation and openness are emphasized for the employees of TEO LT.

Description

Keywords

etikos infrastruktūra, viešasis administravimas, verslas, ethics infrastructure, public administration, business

Citation