Assessment of the Impact of Damages Actions on Leniency
Rimšaitė, Laura | Recenzentas / Rewiewer |
Brunat, Éric | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bitė, Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lazauskaitė, Rūta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Moisejevas, Raimundas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Schmied, Frédéric | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
The aim of this master thesis is to analyse the impact of damages actions on the effectiveness of leniency. Recently the European Union cartel enforcement policy has shifted towards strengthening of private enforcement, particularly as regards aim to increase amount of damages action filed for competition infringements. However such policy may lead to negative impact on the effectiveness of public enforcement, currently dominated by leniency. Analysis provided in this master thesis explains how in essence interaction of private and public enforcement has to be regulated, subsequently analyse how main collision points of damages actions and leniency (disclosure of evidence, limitation of liability) have to be regulated, and also evaluates impact and effectiveness of regulation provided by adopted Damages Directive on these issues. Consequently the performed analysis establishes guidelines for policy makers (legislators) allowing to evaluate and direct future regulatory approaches both on EU and Member States level in a manner that avoids negative impact of damages actions on leniency and cartel enforcement in general.
Šio magistro baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti ieškinių dėl žalos atlyginimo poveikį atleidimo nuo baudos instituto veiksmingumui. Neseniai Europos Sąjungos teisės vykdymo kartelių srityje politika perėjo prie siekio stiprinti privatųjį teisės vykdymą, ypač turint tikslą didinti ieškinių dėl žalos atlyginimo už konkurencijos pažeidimus kiekį. Tačiau tokia politikos kryptis gali sukelti neigiamą poveikį viešojo teisės vykdymo, kuriame šiuo metu dominuoja atleidimo nuo baudos institutas, veiksmingumui. Atliekama analizė aiškina kaip iš esmės turi būti reguliuojama sąveika tarp privataus ir viešojo teisės vykdymo, kaip atitinkamai turi būti reguliuojami pagrindiniai susikirtimo taškai (įrodymų atskleidimas ir atsakomybės apribojimas) tarp ieškinių dėl žalos atlyginimo ir atleidimo nuo baudos instituto, taip pat vertinamas Direktyvos dėl nuostolių atlyginimo veiksmingumas ir poveikis reguliuojant šiuos klausimus. Iš esmės, atlikta analizė nustato gaires politikos formuotojams (teisės aktų leidėjams), leidžiančias įvertinti ir nukreipti ateities teisinį reguliavimą tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, tokiu būdu, kad būtų išvengta neigiamo ieškinių dėl žalos atlyginimo poveikio atleidimo nuo baudų instituto ir teisės vykdymo kartelių srityje veiksmingumui apskritai.