Kaltės samprata baudžiamojoje teisėje
Laskevičiūtė, Jurgita |
Pakštaitis, Laurynas | |
Darbe analizuojama kaltės sampratos baudžiamojoje teisėje problematika. Atkreipiamas dėmesys į kaltės, kaip daugiafunkcinės kategorijos, sampratą įvairių socialinių – humanitarinių mokslų kontekste: akcentuojama filosofinio, etinio, psichologinio, teologinio kaltės supratimo įtaka kaltės - baudžiamojo teisinio instituto – raidai bei kaltės, kaip teisinės kategorijos, įvairiose teisės šakose sampratos skirtingumas. Apžvelgiamos egzistuojančios ir vyraujančios baudžiamosios teisės teorijoje mokslinės kaltės koncepcijos, išskiriant dvi pagrindines jų grupes: psichologinės krypties kaltės teorijas, kurios kaltę apibūdina kaip asmens psichinį santykį su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, ir norminės krypties kaltės teorijas, kurios akcentuoja asmens psichinį santykį su teisės normų ginamomis vertybėmis (įstatymo reikalavimais). Įsigilinus į kaltės struktūros ir jos vietos baudžiamosios atsakomybės pagrindų sistemoje, kaltės pagrindimo nusikalstamo nerūpestingumo atveju bei teisinės klaidos įtakos kaltei problemas, daroma išvada, jog nei grynoji psichologinė kaltės teorija, nei socialinė – psichologinė kaltės koncepcija netenkina šiuolaikinės baudžiamosios teisės poreikių. Norminė kaltės teorija, kaltę apibrėždama kaip asmens netinkamų pažiūrų į visuomenėje priimtas vertybes ir jo neteisėtos veikos smerktinumą, sugeba pagrįsti kaltę nusikalstamo nerūpestingumo atveju bei užkerta kelią asmens, gerbiančio įstatymus, tačiau padariusio neišvengiamą teisinę klaidą, patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Todėl norminė kaltės samprata yra priimtiniausia šiuolaikinės baudžiamosios teisės reikalavimų atžvilgiu.
This scientific work analyzes the problem of concept of culpability in criminal law. The attention is drawn to the concept of fault as manifold category, which is generally used in various social – humanitarian studies. It is emphasized that the evolution of the concept of criminal culpability has been under the influence of philosophical, ethical, theological and psychological fault comprehension. What is more, it is important to mention that culpability as juridical category differs according to the different branches of law. There are two main groups of culpability theories in criminal law: the trend of psychological conceptions, which define fault as person’s psychical (mental) relation with the objective elements of crime, and the trend of normative culpability conceptions, which underline person’s disrespectful standpoint to the legal regulations. Bearing in mind the problem of guilt’s structure and it’s place in the system of foundations of criminal responsibility, the problem of negligence and the problem of mistake of law it is concluded that pure psychological and social – psychological theories can not satisfy the needs of contemporary criminal law. Normative conception of culpability, which defines culpability as legal blameworthness, is able to ground fault in a case of negligence. Moreover, according to this theory mistake of law may constitute a ground of excluding culpability then person acts knowingly and intentionally under the assumption that his conduct is within the law. That’s why the normative concept of culpability is more suitable with the standards of criminal law.