Emigracijos problema Lietuvoje: priežastys ir pasekmės

Temos aktualumas. Tarptautinė migracija seniai žinoma kaip vienas iš gyvenimiškų faktų (Timothy J. Hatton, 1999), tačiau nepaisant to, išvykstantieji tampa didele Lietuvos problema, nes šalis netenka darbo jėgos, kas sudaro kliūtis ekonominiam šalies vystimuisi. Be to, emigracija į Vakarus, lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį, tai varžo žiniomis pagrįstos ekonomikos plėtrą ir reiškia valstybės investicijų į šių asmenų išsilavinimą praradimą [77]. Taip pat yra svarbu ir tai, kad emigruoja jauni darbingo amžiaus žmonės – mokesčių mokėtojai, kurių įmokų pagrindu aprūpinama socialinės rūpybos sistema. Jei nebeliks žmonių, į biudžetą įnešančių pinigų, gali kilti socialinė krizė, smukti ekonomika, taip pat atsiras poreikis pritraukti specialistų iš trečiojo pasaulio šalių. Vertinant Europos Sąjungos valstybes Lietuva pirmauja pagal emigrantų skaičių, tenkantį tūkstančiui šalies gyventojų, kurių migracines nuostatas dažniausiai formuoja politiniai ir ekonominiai valdžios sprendimai. Reikėtų įvertinti ir tai, kad pasaulio kontekste Lietuva nėra traukos šalis, todėl čia gyvenančių užsieniečių palyginti nedaug. Taigi, nepaisant emigracijos problemos aktualumo ir svarbos, šiuo metu supratimas apie jos mastus, priežastis ir galimus sprendimo būdus yra gana ribotas. (A. Stulgienė, A. Daunorienė, 2009) Tuo remiantis ir buvo suformuotas šio darbo tikslas – išanalizuoti vis didėjančios migracijos iš Lietuvos procesą, atskleidžiant pagrindines priežastis ir pasekmes. Pagrindiniai darbe keliami uždaviniai:  Išanalizuoti ir apibendrinti migracijos teorijas atskleidžiant jų kompleksiškumą;  Remiantis atlikta koreliacine – regresine analize, nustatyti Lietuvos ekonominius, demografinius rodiklius, kurių kitimams didžiausią įtaką daro emigracijos procesas;  Remiantis giluminiu ekspertų interviu, atlikti migracijos priežasčių ir pasekmių Lietuvoje vertinimą;  Palyginti ekspertų tyrimo išvadas su statistinės koreliacinės – regresinės analizės rezultatais. Problema –didėjanti migracija iš Lietuvos, įtakoja demografinį, intelektinį bei ekonomikos šalies nuosmukį. Nagrinėjamas objektas – migracijos iš Lietuvos procesas. Darbo metodai: literatūros sisteminė, koncepcinė ir lyginamoji analizės, teisės aktų analizė, ekspertų apklausos analizė, koreliacinė - regresinė statistinių duomenų analizė. Darbo struktūra: Pirmoje darbo dalyje mokslinės literatūros analizė bus atliekama tam, kad išsiaiškinti mokslines migracijos teorijas, atskleisti jų sąsajas viena su kita, įvertinti migracijos proceso kompleksiškumą, apibrėžti emigracijos sąvoką, išsiaiškinti emigracijos sukeliamas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Antroje darbo dalyje bus analizuojami statistiniai duomenys, kad įvardyti emigracijos mastus, kryptis, tendencijas. Trečioji darbo dalis bus skirta autorės atliekamam tyrimui, kurį sudarys dvi dalys: pirmoji bus koreliacinė regresinė analizė, kuri padės nustatyti ar emigrantų, deklaravusių išvykimą, skaičiaus tempų kitimams daro reikšmingą įtaką pasirinkti nepriklausomi kintamieji - ekonominiai, demografiniai rodikliai bei nustatyti šių veiksnių priklausomybės išraišką. Antroji tyrimo dalis - ekspertinė apklausa „Migracijos iš Lietuvos priežasčių ir pasekmių vertinimas“, kuria siekiama išsiaiškinti pagrindines emigracijos priežastis bei įvertinti galimas pasekmes. Darbo išvados. Išanalizavus ir apibendrinus migracijos teorijas darytina išvada, jog vieningo modelio aiškinant migracijos reiškinį nėra, todėl kad šis procesas yra kompleksiškas, kurį sąlygoja tiek subjektyvus, tiek objektyvūs veiksniai, priklausantys nuo procesų, vykstančių globaliu mastu. Atlikus koreliacinės-regresinės analizės tyrimą ir remiantis jo rezultatais, galima teigti, kad stipriausia priklausomybė yra tarp emigrantų skaičiaus ir bedarbių, gyventojų skaičiaus ir ilgalaikio nedarbo lygio Lietuvoje. Gautas teigiamas tiesinis koreliacinis ryšys, kuris reiškia, kad bedarbių skaičiaus didėjimas lemia emigracijos proceso didėjimą, todėl daroma prielaida, jog tai lemia šių abiejų procesų spartūs augimai. Emigrantų skaičiaus didėjimas turi didžiausią įtaką mažėjančiam gyventojų skaičiui šalyje. Atlikus giluminį ekspertų interviu galima daryti išvadą, kad migracijos iš Lietuvos proceso emigrantams teikiami privalumai yra geresnių gyvenimo sąlygų susikūrimas bei įgūdžių ir patirties įgavimas, o Lietuvos valstybei - emigrantų uždirbamos lėšos investuojamos Lietuvoje, o trūkumai: kvalifikuotos darbo jėgos mažėjimas, demografinių problemų kilimas (gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjimas), taip pat vaikų, paliktų giminaičiams arba išvis be globos, įvairių socialinių problemų atsiradimas. Be to, nedarbas yra pagrindinė priežastis, kuri priverčia ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų išsivysčiusiose šalyse. Atlikus lyginamąją analizę ekspertų tyrimo išvadų su statistinės koreliacinės – regresinės analizės rezultatais, daroma išvada, kad Lietuvoje dominuoja ir artimiausioje ateityje dominuos darbo migracijos modelis. Tiek vienu, tiek kitu tyrimu nustatyta, kad esminės emigracijos priežastys yra susijusios su darbo veiksniu ir emigruojančių asmenų pagrindinis tikslas yra darbo paieška. Ryškiausia neigiama emigracijos pasekmė bus Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas.

Relevance of the topic. International migration is known as one of life like facts (Timothy J. Hatton, 1999). However, it may turn to be a social as well as economical problem. Recently departing has become a problem to Lithuania, as the country is loosing its labor force, which is necessary to country economic development and wealth. In addition, emigration to the West, leads a huge demographic and intellectual power decline of the country. Also, it has negative impact on knowledge-based economy development and as a result, public investment to educate people mostly turns to be loss [77]. As the most of emigrants are young people or still within working age that are taxpayers, social security system starts lacking important part if income which can lead to social and economic crisis. Also a need to attract professionals from third world countries can have a negative influence to cultural heritage. Lithuania is leading country within EU by the number of emigrants per thousand inhabitants with political and economic decisions of government being the reason for their migration. Also, it is important to stress that Lithuania, in fact, is not attractive living destination for most of foreigners, therefore, number of foreign citizens in Lithuania is relatively small. Thus, as we see, current country migration issues can contribute to further development with increasing social and economical dip. However, despite existing relevance of this problem as well as obvious threats, there is not enough understanding about current size, causes, and possible solutions for it. (A Stulgienė, A. Daunorienė, 2009) On this basis, was formed the goal for this thesis - to analyze the growing migration from Lithuania processes and to identify main causes and consequences. The main thesis aims to:  • Analyze and summarize the theories of migration by revealing their complexity;  • Based on the performed correlation - regression analysis, to indicate economic and demographic factors, which are the most affected by the changes of the emigration processes;  • Based on the interviews of the experts, to identify the main reasons of migration and asses the consequences to Lithuania;  • To compare the expert's insights with the results from statistical correlation Regression. Problem-increasing migration from Lithuania is contributing to demographic, intellectual and economic decline of the country. The research objective: the process of migration from Lithuania. Working Methods: A systematic literature, conceptual and comparative analysis, analysis of legislation, analysis of the expert survey, correlation regression analysis of statistical data. Structure: In the first part of the thesis the different literature analysis will be performed to explain the migration variance of theories, reveal their relationship to each other, to assess the complexity of the migration process, to define the concept of immigration and to define migration positive and negative consequences. The second part will analyze statistical data to identify the extent of emigration trends and tendencies. The third part will be devoted to the author's ongoing investigation, which will consist of two pieces: the first is the correlation regression analysis to help determine whether the numbers of immigrants who have declared their departure have a significant impact on the choice of independent variables - economic, demographic indicators and the dependence of these factors expression. The second piece of the study is Experts’ survey on Migration in Lithuania about its causes and consequences evaluation, which aims to clarify the reasons of emigration and to assess the possible outcomes. Thesis will end with conclusions, suggestions and recommendations. Conclusions. After analyzing and summarizing of migration theories we can conclude that there is no single model to explain the processes of migration, due to migration itself being very complex process, which is also influenced by both subjective as well as objective factors and depend on ongoing global processes. After the correlation-regression analysis the results suggest that the strongest relationship is between the number of immigrants and the unemployed population and long-term unemployment in Lithuania. The result, which has appeared as a positive linear correlation, means that the unemployment rate leads to increase in the emigration process too. So, I assume that this results in the rapid growth of both processes. Also, increase in the number of emigrants has the greatest impact on the declining population in the country. After a very thorough interview of the experts I conclude that the migration process from the Lithuanian is driven by emigrants eager to get better living conditions and enhances their skills and experience. Main advantage of this process is that immigrants’ earned money is being invested in Lithuania by sending incomes to relatives, while disadvantages: loss of skilled labor, rising demographic challenges (population decline, aging) as well as children, relatives, or even left without care numbers of people and the emerging of various social and economical problems. In addition, unemployment is the main reason that causes the search for better living conditions in developed countries. A comparative analysis of the findings of the expert analysis of statistical correlation - regression analysis conclude that in Lithuania it is dominating labor emigration model. In both study I found that the fundamental causes of migration are related to the labor factor, and persons emigrating main objective is to search for a job and wealth. The most negative consequence of the Lithuanian emigration is population decline.