Options
Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos finansinės paramos priemonių įtaka Lietuvos žemės ūkiui 2004-2006 metais
Butvilavičienė, Kristina |
Kazėnas, Gediminas | Recenzentas / Rewiewer |
Matonytė, Irmina | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kulakauskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janužytė, Audronė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Paulikas, Vygantas Kazimieras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pranckietytė, Gražina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika susiformavo kaip bandymas spręsti aktualias pokario maisto stygiaus, ūkių modernizavimo problemas. Bendra valstybių iniciatyva buvo įtvirtinta 1958 m. Romos sutartyje, kurioje agrarinė politika buvo įtraukta į bendrąją rinką. Taip pat buvo suformuluoti bendrieji politikos tikslai, kuriais remiantis vėliau išdėstyti pagrindiniai veikimo principai ir priemonės. Didelės biudžeto išlaidos ir maisto atsargų perteklius paskatino bendrosios žemės ūkio politikos reformą. BŽŪP tapo gerovės valstybe ūkininkams, garantuojanti stabilias kainas bei pajamas. Todėl 1992 m. reforma ir paskui sekančios reformos siekė mažinti biudžeto išlaidas politikai, reguliuoti produkcijos pasiūlą, nemažinant žemdirbių pajamų, skatino kaimo plėtrą, aplinkosaugą. ES biudžeto lėšoms skirtoms žemės ūkiui administruoti 1962 m. buvo įsteigtas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, kaip ES biudžeto sudedamoji dalis. Šiuo metu fondas yra reformuotas į du atskirus fondus – Europos žemės ūkio garantijų fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Reformuoti fondą paskatino augantis dėmesys kaimo plėtrai, kuri verčia sujungti struktūrinę paramą ir kaimo plėtros paramą į vieną fondą. Lietuva, tapusi ES nare, pradėjo įgyvendinti BŽŪP politikos įsipareigojimus bei naudotis ES teikiama parama. Buvo priimti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimo institucinę struktūrą, paramos priemones, pagal kurias skirstomos ES lėšos. Struktūrinė parama žemės ūkiui teikiama remiantis Lietuvos bendrojo programavimo dokumento priemonėmis. Kaimo plėtrai yra numatyta parama pagal Lietuvos 2004-2006 m. kaimo plėtros plano priemones. Tiesioginės išmokos, teikiamos pagal vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą, yra skirtos palaikyti ūkininkų pajamas. ES teikiama parama sąlygoja teigiamus Lietuvos žemės ūkio sektoriaus pokyčius. Įsisavinant lėšas auga žemdirbių pajamos, aktyvėja ūkių modernizacija, įvairėja žemės ūkio veiklų pobūdis kaime, auga sektoriaus investicijos, pastebimas ūkių stambėjimas.
European Union Common Agricultural Policy (CAP) is the outcome of postwar problems such as lack of food and agricultural modernization. Common initiative to establish Common Agricultural Policy was instituted by Rome treaty in 1958. Agricultural policy has become the part of European Union common market. The treaty has also settled main aims of CAP. Later, in accordance to the aims, main principles and means were settled. High European Union budget expenditure on CAP and big cost of food storage were the main reasons to reform Common Agricultural Policy. Common Agricultural Policy has become a welfare policy, which has guaranteed well-established prices of agricultural production and stable farmers’ income. The main goals of the policy reform for 1992 and follow-up reforms were to reduce budget expenditure on CAP, to control the supply of agricultural production by keeping stable farmers’ income, to impel the rural development, food safety and environment protection. The European Agricultural Orientation and Guarantee Fund was established in 1962 to administrate EU budget resources for CAP. The fund is the part of EU budget. Currently the fund is being reformed by dividing it into two separate funds - European Agricultural Guarantee Fund and European Agricultural Fund for Rural Development. This transformation was motivated by growing attention to rural development, which forced to joint structural support and rural development support into one fund. Lithuania, as a member state of EU, implements obligations of CAP and exercises EU financial support. The structural support for agriculture is allocated by Lithuanian Single Programming Plan for 2004-2006. Lithuanian Rural Development Plan for 2004-2006 has set means for rural development. Direct payments, paid by single direct payment scheme, maintain farmers’ income. EU financial support determines positive alteration of Lithuanian agriculture. The rise of farmers’ income, modernization of farms, the growth of investment and diversification of agricultural activities is noticed.