Prekyba poveikiu kaip nusikalstamos veikos sudėtis ir jos taikymas teismų praktikoje

Korupcinio nusikalstamumo kontrolė ir jo teisinis reglamentavimas yra viena iš prioritetinių įstatymų leidybos krypčių – siekiama numatyti ir kriminalizuoti visas korupcinio nusikalstamumo apraiškas. Prekyba poveikiu, kaip specifinė pasyviojo ir aktyviojo kyšininkavimo forma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme vykdant tarptautinius įsipareigojimus dėl korupcinių nusikaltimų regalamentavimo. Ši nusikalstamos veikos sudėtis nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, siekiančiam pasinaudoti savo turimu poveikiu tam tikriems įtakingiems subjektams, kurie gali atitinkamai veikti papirkėjo interesais ir už tai gauna neteisėtą atlygį. Siekiant, kad prekybos poveikiu normos konstrukcija tiksliau atitiktų tarptautinės teisės keliamus reikalavimus, prekybos poveikiu sudėtis buvo išplėsta - 2011 m. atlikti BK 226 straipnio pakeitimai, ir į šios nusikalstamos veikos sudėtį įtraukti nauji sudėties požymiai, be to, kriminalizuotas aktyvusis kyšininkavimas prekybos poveikiu atvejais. Problema ta, kad šiuo metu esanti teismų praktika taikant prekybos poveikiu normą nebeatitinka dabartinių realijų, tuo tarpu naujos prekybos poveikiu sudėties konstrukcijos požymiai Lietuvoje kol kas nėra išaiškinti nei praktiniu, nei teoriniu lygmeniu. Šiame magistriniame darbe pasitelkiant loginį, analoginį, sisteminį ir kitus metodus, nagrinėjama prekybos poveikiu samprata ir raida, pateikiama šios nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė. Taip pat tyrinėjama teismų praktika taikant buvusią tarpininko kyšininkavimo normą ( 2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) ir atliekama mokslinė įžvalga apie tai, kaip ji galėtų ir turėtų keistis ateityje taikant naujosios redakcijos prekybos poveikiu normą. Dar vienas svarbus magistriniame darbe atliekamos analizės objektas yra prekybos poveikiu atribojimas nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Kai kuriais savo sudėties požymiais ji itin artima kyšininkavimo (BK 225 str.) ir papirkimo (BK 227 str.) normoms ir neretai sunku nustatyti, kuriais atvejais kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip prekybos poveikiu veika, kuriais – kaip kita korupcinio pobūdžio veika. Siekiant atsakyti į klausimą, kuo remiantis turėtų būti atribojamos minėtos nusikalstamos veikos, pateikiami prekybos poveikiu ir kitų nusikalstamų veikų tarpusavio atribojimo kriterijai. Paskutinėje magistrinio darbo dalyje trumpai apžvelgiami prekybos poveikiu reglamentavimo ypatumai kitose Europos valstybėse, atskleidžiamos priežastys, lemiančios nemažos valstybių dalies atsisakymą įtvirtinti prekybos poveikiu nusikalstamą veiką savo nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose.

Control of corruptive crimes and legal regulation thereof is one the priority fields in the legislation which seeks to anticipate and criminalize manifestation of corruption crimes. Trading in influence which is considered as a specific form of passive and active bribery is provided for in the criminal law of the Republic of Lithuania, as a result of fulfilment of international obligations regarding regulation of corruptive crimes. The wording of this criminal offence provides for criminal liability for a person who taking advantage of his influence on particular decision-making subjects who can act in favour of interests of briber and get in return an unlawful payment. In order to make the definition of trading in influence corresponding to the international law requirements as close as possible, composition of trading in influence was expanded; in 2011 Article 226 of the Criminal Code was amended and consequently new attributes of the crime were included, and active bribery in cases of trading in influence was criminalized. However, the problem arises due to the fact that the present case-law in application of the definition of trading in influence fails to correspond to the present situation, whereas attributes of the new composition of trading in influence in Lithuania have not been explained yet neither at theoretical nor practical level. This MA final thesis employs logical, analogous, systematic and other methods in order to analyse the concept and development of trading in influence, and present analysis of attributes of composition of this criminal offence. In addition, the case – law in application of the former wording of bribery of an intermediary (Law No. VIII-1968 of 26 Sep 2000) is discussed and scientific observations about how the case-law could and should change in the future with regards to application of new wording of trading in influence are made. Another important issue of the research in the final thesis is delimitation of trading in influence from other similar criminal offences. Some attributes of composition are very close to those of bribery (Article 225 of the Criminal Code) and graft (Article 227 of the Criminal Code), and thus it is often difficult to establish whether perpetrator’s actions should be qualified as trading in influence or as corruptive offence. In order to define the basis which should be referred to in distinguishing the said criminal offences, criteria for delimiting trading in influence and other criminal offences are presented in the thesis. The final section of the thesis presents a brief overview on peculiarities of regulation of trading in influence in other European states and discusses the reasons why many states refuse to include the definition of criminal offence of trading in influence in their national criminal laws.