Pokyčių valdymo problemos organizacijoje: Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atvejo analizė
Magistriniame baigiamajame darbe tiriamos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pokyčių valdymo problemos. Darbą struktūriškai sudaro trys dalys, kuriose atliekama teorinių duomenų ir empirinė analizė. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjami pagrindiniai teoriniai pokyčių valdymo aspektai. Išskiriami tokie pagrindiniai pastebėjimai: visos aptartos teorijos yra tarpusavyje panašios, nes atitinka tradicinę trijų etapų pokyčių proceso schemą – inicijavimas, įgyvendinimas, palaikymas. Tačiau išskiriami C. Carnall ir Lewin modeliai. Carnall – dėl savo išsiskyrimo iš konteksto, akcentuojant vadovo funkcijas, o ne pokyčių valdymo etapus, bandant įdiegti norimas naujoves. Lewin – savo patrauklia teorija, kuri teigia, jog kiekviena kaita yra pusiausvyros tarp varomųjų ir pasipriešinimo jėgų rezultatas. Šia teorija paremta analizė puikiai pasitarnauja organizacijose, kurios siekia kaitos. Antroje dalyje pateikiama informacija apie Žuvininkystės tarnybą, jos funkcijas, struktūrą ir jų pokyčius. Paskutinėje darbo dalyje pateikiami atlikto Žuvininkystės tarnybos pokyčių valdymo problemų tyrimo rezultatai. Žuvininkystės tarnyba nagrinėta taikant SSGG analizę. Duomenims surinkti pasitelkta dešimties ekspertų, dirbančių Žuvininkystės tarnyboje, nuomonė. Nustatyta, jog esminės Tarnybos pokyčių valdymo problemos yra susijusios su įstatymų pakeitimais, įstaigos funkcine struktūra bei priklausomybe nuo kitų institucijų, reorganizavimu, privatizavimu. Nustačius Žuvininkystės tarnybos skatinančiąsias ir stabdančiąsias jėgas, bei jėgas, kurios gali padėti vykti pokyčiams, ir jėgas, kurios gali stabdyti juos, bei šių jėgų santykį, galima teigti, kad pokyčių valdymo programos, pirmiausia turi būti skiriamos įstaigos stabdančiosioms jėgoms panaikinti ar bent jau joms susilpninti, ir tik vėliau – Tarnybos varomosioms jėgoms plėtoti ir stiprinti.
The following major findings is distinguished: all discussed theories are similar to each other, because it corresponds to the traditional three-step change process diagram - initiation, implementation and support. However secreted Carnall and Lewin models. Carnall because his your išsiskirimo out of context, with emphasis on the functions of the head, not the change management steps in an attempt to install the desired innovation. Lewin its attractive theory, which states that every change is a balance between the resistance and the driving forces of the result. This theory is based on analysis of the prime organizations that seek to change. The second part provides information on the Fisheries Service under the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, its functions, structure and their change. The last part of the paper provides results of the study - Fisheries Service change management issues. Fisheries Service analyzed using SWOT analysis. To collect the data required opinion of tenth experts from Fisheries service. It was found that essential Fisheries service‘s change management problems are related to legislative changes in the functional structure of the body and the dependence on other institutions, reorganization and privatization. After identification of the Fisheries Service‘s promoting forces and forces that hinders, also forces that can help take developments and forces that can stop them, and the balance of that forces, it can be said that the change management program must first be directed to withdrawal or weakening the forces that hinders, only later to the Fisheries service‘s development and enhancement of the driving forces.