Europos Sąjungos teisės viršenybės principas ir nacionalinės konstitucijos
Gružaitė, Lauryna |
Ravluševičius, Pavelas | Recenzentas / Rewiewer |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Tamavičiūtė, Vitalija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nasutavičienė, Justina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Siniovas, Vladimiras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbas skirtas atskleisti ES teisės ir nacionalinės konstitucijos santykį. Šiuo tikslu darbo pagrindinis tyrimo objektas yra praktinis nacionalinės konstitucijos kaip aukščiausios valstybės teisės principo bei Europos Sąjungos teisės viršenybės principo derinimas bei tokio derinimo probleminiai aspektai. Esminiai darbo aspektai apima egzistuojantį nesutapimą tarp Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išvystyto ir nacionalinėje teisėje egzistuojančio poţiūrio į ES teisės viršenybės principą. Dėl šios prieţasties yra aptariama ESTT praktika šioje srityje ir poţiūris į viršenybės principą iš ES pozicijos. Darbe atskirai aptariama ES teisės vieningo aiškinimo bei taikymo ir effet utile uţtikrinimo būtinybė kaip pagrindas viršenybės principo taikymui. Atskiras dėmesys skiriamas skirtingoms poţiūrio į santykį tarp ES teisės ir nacionalinės konstitucijos teorijoms. Išskiriami esminiai skirtumai tarp galiojimo ir taikymo viršenybės bei tokių poţiūrių į viršenybės principą reikšmė šio principo pripaţinimui valstybėse narėse. Greta to atskleidţiama viršenybės principo kilmė ţvelgiant iš skirtingų pozicijų ir tokio aiškinimo reikšmė viršenybės principo veikimui. Atsiţvelgiant į tai, jog skiriasi ir atskirų ES valstybių narių poţiūris į ES teisės viršenybės principą, t. y. valstybės narės taiko nevienodos apimties viršenybės principo ribojimus, darbe atskirai kalbama apie esminius tokius ribojimus skirtingose valstybėse narėse bei tokių ribojimų pasireiškimą praktikoje. Pabrėţiant valstybių narių pareigą uţtikrinti ES teisės viršenybės principo tinkamą veikimą bei jų siekį apsaugoti nacionalinės konstitucijos viršenybės principą, darbe aiškinamasi, kokias būdais valstybės narės gali nacionalinėje teisėje pasiekti šių principų suderinamumą. Plačiau išskiriamas vykstantis bendradarbiavimas tarp konstitucinių teismų bei ESTT, kuris, autorės nuomone, yra itin reikšmingas siekiant uţtikrinti skirtingų interesų suderinimą bei apsaugą. Darbe analizuojama konstitucinių teismų praktika prejudicinių kreipimųsi į ESTT srityje ir analizuojama tokių kreipimųsi reikšmė, o kreipimųsi nepakankamumas pabrėţiamas kaip bendradarbiavimo trūkumas.
The aim of this study is to reveal the relation between the EU law and national constitution. To this end, the main object of the study is a practical coordination of national constitution as the highest law of the State and of the principle of primacy of European Union law and the problematic aspects of such coordination. Key aspects of the study include the existing mismatch between the approach, developed by the European Court of Justice and the position of national law as regards the primacy of EU law. For this reason the ECJ case law in this area is discussed and the approach to the principle of primacy from the point of view of EU. The necessity of unified interpretation and application and effet utile of the EU law as the basis for the need to ensure the principle of primacy is discussed separately in the study. Particular attention is given to different theories of the relation between EU law and national constitution. The major differences between the supremacy in validity and the primacy in application are distinguished and the significance of such approaches toward the principle of primacy in the Member States. In addition, the origin of the principle of primacy viewed from different positions is shown and the significance of such interpretation to the functioning of the principle. Given the fact that the differences between the approaches of individual EU Member States exists and Member States apply different scope of limitations to the principle of primacy, the study deals separately with such essential restrictions in different Member States and the occurrence of such limitations in practice. Stressing the obligation of Member States to ensure the primacy of EU law, its proper functioning and their desire to protect supremacy of national constitution, the study examines the ways in which Member States may, under national law, achieve the compliance of these principles. The cooperation between the constitutional courts and the ECJ is detailed, which is, in the author's opinion, very important in order to ensure the harmonization and protection of different interests. The study analyzes the constitutional case law referred to the ECJ in the field of preliminary requests and the significance of such requests while the insufficiency of requests is seen as the lack of cooperation.