Options
Restitucijos taiktymas pripažinus sutartį negaliojančia
Andriušytė, Inga |
Augaitė, Dalia | Recenzentas / Rewiewer |
Bitė, Dr. Virginijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kavalnė, Dr. Salvija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Dr. Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gabartas, Dr. Herkus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Restitucija yra pagrindinė negaliojančiomis pripažintų sutarčių turtinė pasekmė, kurios tikslas yra atkurti iki negaliojančia pripažintos sutarties sudarymo buvusią jos šalių turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse restitucijos taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos pirmojoje ir šeštojoje knygoje, todėl turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Darbo pradžioje analizuojama restitucijos kilmė, samprata, vystymosi raida ir jos taikymo tvarką reglamentuojančių teisės normų įtvirtinimo dabartiniame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse šaltiniai. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir susiklosčiusią teismų praktiką, nagrinėjama skirtingų restitucijos rūšių ir būdų įtaka siekiant atkurti negaliojančia pripažintos sutarties vykdymu pažeistą jos šalių turtinę pusiausvyrą. Taip pat analizuojama ar įstatyminis reglamentavimas užtikrina, kad pritaikius restituciją nė viena sutarties šalis neatsidurtų nei geresnėje, nei blogesnė turtinėje padėtyje, kurioje buvo iki sutarties sudarymo, aptariamas ieškinio senaties ir restitucijos institutų santykis, kuris nėra aiškiai reglamentuotas, o praktikoje aiškinamas ir taikomas nenuosekliai. Galiausiai apžvelgiama restitucijos taikymo įtaka sąžiningų trečiųjų asmenų interesams ir įvertinamos savininko galimybės vindikacijos būdu iš jų išreikalauti įgytą turtą. Apibendrinus tyrimo rezultatus padaromos išvados, kurios iš dalies patvirtina darbo pradžioje iškeltą hipotezę. Atliktas tyrimas parodė, jog esamas dabartinis reglamentavimas ir susiklosčiusi teismų praktika ne visuomet užtikrina, kad negaliojančia pripažintos sutarties šalys bus grąžintos į ankstesnę turtinę padėtį, o sąžiningų trečiųjų asmenų interesai bus apsaugoti. Dėl šių priežasčių darbo pabaigoje pateikiami pasiūlymai dėl kai kurių teisės normų koregavimo.
Restitution is the main property consequence of the void contract, which purpose is to restore the property status of the contract parties that was before entering the contract. Procedures regulating application of the restitution law is contained in the first and sixth books of the Civil Code of the Republic of Lithuania and should be interpreted and applied systematically. In the beginning of this research it is analyzed the origin of restitution, its development and the sources of procedures regulating application of the restitution law of the current Civil Code of the Republic of Lithuania. Taking into account the statutory regulations and the court practice it is analyzed influence of different types and methods of restitution in order to restore property balance of the parties which was affected by implementation of the voidable contract. It also examines whether the legal regulation provides that application of restitution ensures that any party of the contract shall not appear neither better nor worse property position they were before concluding the void contract, discusses the ratio of limitation and restitution institutes that are not explicitly regulated by law and inconsistently interpreted and applied in the court practice. Finally, overviewed the influence of the restitution to the interests of the third persons in good faith and assessed the owner‘s possibilities to demand the goods by the action of vindication. After summarizing the results obtained during the research it is concluded that the hypothesis raised at the beginning of the research was partially verified. The carried out research indicated that current regulations and the court practice do not always ensure that the parties of declared void contract will be returned to the previous property situation and the interests of third persons in good faith will be protected. For this reason, research concludes with suggestions for some corrections of current regulation.