Abonento ir subabonento pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį tarpusavio santykių ypatumai

Abonento ir subabonento tarpusavio santykių reglamentavimas Lietuvos teisės aktuose yra labai fragmentiškas, todėl praktikoje kyla nemažai neaiškumų. Nepaisant iškylančių neaiškumų, abonento ir subabonento tarpusavio santykių ypatumai – iki šiol Lietuvos teisės mokslininkų nenagrinėta tema. Moksliniame darbe bandome patvirtinti ar paneigti dvi hipotezes: abonento ir subabonento tarpusavio santykiam taikomos energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos, subabonentas santykiuose su abonentu gali pasinaudoti vartotojų teises ginančiomis nuostatomis. Remiantis teismų praktika ir teisės doktrina, abonento ir subabonento tarpusavio santykių kvalifikavimui svarbu nustatyti šių požymių visumą: subabonentui tiekiama energija per svetimus (abonento) tinklus, kurie yra pajungti prie energijos tiekimo įmonės tinklų, tarp abonento ir subabonento turi būti sudaryta sutartis. Kadangi elektros energijos perdavimui neprivalomas energijos tiekimo įmonės sutikimas, norint perduoti šios rūšies energiją abonento ir subabnento tarpusavio sutarties sudarymui neprivaloma rašytinė forma, ji gali būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais. Apibendrinus teismų praktiką darytina išvada, kad abonento (verslininko) ir subabonento (fizinio asmens, perkančio energiją savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti) sudaryta sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi. Kadangi LAT verslininko sąvoką interpretuoja labai plačiai, kiekvienas subabonentas (fizinis asmuo, perkantis energiją savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti) sutartiniuose santykiuose su abonentu, kuris yra verslininkas, bus pripažintas vartotoju. Abonentai (verslininkai), norėdami apsaugoti savo interesus, santykiuose su subabonentais turėtų sudaryti detalias rašytines sutartis, kuriose būtu aiškiai aptarti subabonentui taikomi tarifai už sunaudotą energiją. Detalios ir aiškios abonento ir subabonento tarpusavio sutarties nuostatos gali padėti išvengti contra proferentem taisyklės taikymo abonentų (verslininkų) nenaudai. Jeigu abonento ir subabonento (vartotojo) tarpusavio sutartyje nėra nustatyta tiekiamos energijos kaina, mokestis apskaičiuojamas pagal fiziniams asmenims, kaip buitiniams vartotojams, taikomus tarifus, kurie nustatyti teisės aktuose. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.389 straipsnio 1 dalimi, abonentas turi teisę iš energijos tiekimo įmonės gautą energiją perduoti kitam asmeniui, tačiau neprivalo. LAT konstatavo, kad Abonento ir subabonento tarpusavio sutartys įstatymų besąlygiškai nėra priskiriamos viešųjų sutarčių rūšiai, todėl tokias energijos perpardavimo sutartis kvalifikuoti viešosiomis galima tik tada, kai jos atitinka Civilinio kodekso 6.161 straipsnyje įtvirtintus bendruosius viešųjų sutarčių požymius. Nagrinėjant teismų praktiką pastebėta, kad teismai abonentams priskiria pareigą sudaryti sutartį su subabonentu, jeigu nėra techninių priežasčių neleidžiančių tiekti energijos subabonentui per abonentui priklausančius lokalius tinklus ir esančios techninės priemonės nesudaro galimybės tiekti energiją subabonentui ne per abonentui priklausančius lokalius tinklus. Pareigos sudaryti sutartį su subabonentu buvimas galėtų būti vienas iš požymių, kurių buvimas leidžia sutartis kvalifikuoti viešosiomis sutartimis. Įstatymo nuostatomis nenustatomas abonento ir subabonento sutarčių sudarymas, todėl sutartį sudarančios šalys savo nuožiūra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau sutarties sąlygos turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms (vartojimo sutarčių sąžiningumo kriterijams ir kt.). Jeigu abonento ir subabonento tarpusavio sutartyje nėra tam tikrų nuostatų – jos nustatomos pagal dispozityviąsias teisės normas. Abonento ir subabonento tarpusavio santykiai nėra tapatūs abonento ir energijos tiekimo įmonės tarpusavio santykiams. Bet abonento ir subabonento tarpusavio sutarčiai atitinkant Civilinio kodekso 6.161 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems viešųjų sutarčių požymiams, abonento ir subabonento tarpusavio santykius galima prilyginti energijos tiekimo įmonės ir abonento teisiniams santykiams ir mutatis mutandis taikyti energijos pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančias nuostatas. Tos energijos pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, kurių atsiradimas nebuvo sąlygotas viešųjų sutarčių specifikos, mutatis mutandis gali būti taikomos abonento ir subabonento tarpusavio sutarčiai, kuri net ir neatitinka esminių viešosios sutarties požymių.

Regulation of relationship between abonent and subabonent in Lithuanian legislation is very fragmented, so in practice there are considerable uncertainties. Despite the rising uncertainties, the scientists of Lithuania have not yet analyzed the features of relationship between abonent and subabonent. In this study we are trying to confirm or deny the following two hypotheses: relationship between abonent and subabonent is regulated by energy purchase and sale agreements governing law, subabonent in relations with abonent is protected by consumer law. In order to identify abonent and subabonent relationship, it is necessary to establish two key features: 1) subabonent gets energy via networks that are connected to power supply company networks and belong to abonent; 2.) between abonent and subabonent must be awarded a contract. As for electricity transmission to subabonent is not required power supply company’s consent, in order to transmiss this type of energy it is not necessary to enter into a written agreement, it could be concluded by conclusive actions. The contract between abonent (entrepreneur) and subabonent (natural person who buys for his own personal, family or household needs) is recognised as a consumer contract. As the Higher Court of Lithuania interprets the term of entrepreneur very broadly, each subabonent (natural person who buys for his own personal, family or household needs) in a contractual relationship with abonent (which is legal person) will be recognised as a consumer. Abonents in order to protect their interests in relations with subabonents should conclude a detailed written contracts in which is clearly discussed the price of transmissed energy. Detailed and explicit provisions of the contract can help to avoid the application of contra proferentem rule detriment to abonents. If abonent and subabonent contract does not determine the cost of energy, this cost is calculated according to tariffs which are set out in legislation for household consumers. According to 6.389 article‘s first paragraph of Lithuanian Civil Code abonent has the right to supply the energy received from a power supply company to another person (subabonent), but he is not obliged to do that. The Higher Court of Lithuania stated that the contract between abonent and subabonent does not fully meet the type of public contracts and such contracts could be qualified as a public contracts only when they meet features of public contracts which are set in 6.161 article of Lithuanian Civil Code. The courts assigned to abonents an obigation to contract with subabonent if there are no technical reasons preventing the supply of energy through the local network of abonent and if this is the only opportunity to get energy. Obligation to conclude an agreement with subabonent could be one of the features which allows to qualify a contract as a public contract. Provisions of the law do not determine conclusion of abonent and subabonent contracts, so the contracting parties have the discretion to determine rights and obligations, but the terms of the contract must be consistent with the imperatives of law rules (criteria of fairness in consumer contracts and etc.). If the contract of abonent and subabonent does not contain certain provisions – they are determined by optional rules. Abonent and subabonent relationship is not identical to abonent and energy supply company relationship. If contract of abonent and subabonent meets the features of public contracts set in 6.161 article of Lithuanian Civil Code, relationship of abonent and subabonent could be equated to the relationship between abonent and energy supply company therefore energy purchase and sale agreements governing law (6.380-6.391 articles of Civil Code) mutatis mutandis could be applied to the abonent and subabonent relationship. Those provisions of purchase and sale agreements governing law which appearance was not determined by the specifics of public contracts, mutatis mutandis could be applied to the contract between abonent and subabonent which even does not meet the essential features of a public contract.