Žmogiškųjų išteklių valdymo lyginamoji analizė viešajame ir privačiame sektoriuje

Magistro baigiamojo darbo tema yra „Žmogiškųjų išteklių valdymo lyginamoji analizė viešajame ir privačiame sektoriuje“. Pagrindinės sąvokos: žmogiškieji ištekliai, žmogiškasis kapitalas, valdymas, viešasis sektorius, privatus sektorius. Santraukoje aptariami svarbiausi darbo etapai ir nustatytos išvados. Trumpai aprašoma žmogiškųjų išteklių valdymo samprata, jų vaidmuo organizacijoje. Trumpai minimi darbe nagrinėjami žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai viešajame ir privačiame sektoriuje. Taip pat santraukoje išskiriamas rekomendacijų tikslas. Darbe atliekama žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumų analizė viešajame ir privačiame sektoriuose, nustatomas jų vaidmuo organizacijoje bei valdymo esmė. Analizuojamos aplinkybės galinčios įtakoti žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumą viešajame ir privačiame sektoriuje bei pateikiamos rekomendacijos, kaip tą efektyvumą būtų galima pasiekti. Išnagrinėjus žmogiškųjų išteklių valdymą viešajame ir privačiame sektoriuje nustatyta, jog žmogiškieji ištekliai ir jų valdymas organizacijoje tampa itin svarbus kuriant organizacijos vertę. Darbuotojai traktuojami ne kaip organizacijai dirbančios rankos, o kaip vertingas žmogiškasis kapitalas, sukaupęs atitinkamą kiekį žinių, meistriškumo ir įgūdžių įgytų formalaus mokymosi ir mokymosi darbo proceso metu. Žmogiškųjų išteklių valdymą organizacijoje suprantame kaip strateginį ir nenutrūkstantį procesą prasidedantį nuo darbuotojų paieškos, apimantį jų atranką, adaptaciją organizacijoje, mokymus ir kvalifikacijos kėlimus, darbuotojų poreikių nustatymą, skatinimą, motyvavimą bei darbo užmokesčio sistemos valdymą. Galime išskirti tokius pagrindinius žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje ypatumus: darbuotojų paieškos būdas – viešas konkursų skelbimas. Pretendentas privalo atitikti visus pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus. Viešojo sektoriaus įstaigos savo darbuotojus dažniausiai moko išoriniuose mokymuose, nors patys darbuotojai efektyvesniais laiko vidinius mokymus. Išskiriamos šios darbuotojams motyvuoti naudojamos priemonės: piniginės išmokos, sudaromos sąlygos mokytis, apmokamos kursų ir kitų mokymų išlaidos. Darbo užmokestis viešajame sektoriuje – reglamentuojamas valstybės. Galime išskirti tokius pagrindinius žmogiškųjų išteklių valdymą privačiame sektoriuje atskleidžiančius bruožus: darbuotojų paieškos būdai – skelbimų platinimas spaudoje ir internete, gautos rekomendacijas bei darbuotojų atrankas vykdančių kompanijų paslaugos. Pagrindiniai darbuotojų atrankos kriterijai – išsilavinimas, bet kokia darbinė patirtis, darbuotojo asmeninės savybės, bendravimo įgūdžiai, gebėjimas reikšti mintis. Kuriant darbuotojų motyvavimo sistemą patys darbuotojai į jos kūrimą įtraukiami retai. Išskiriamos šios darbuotojų motyvavimo priemonės: piniginės išmokos, sudaromos sąlygos mokytis, apmokamos kursų ir kitų mokymų išlaidos bei atsakomybės augimas. Pagrindiniai veiksniai nuo kurių priklauso darbo užmokestis privačiame sektoriuje – darbuotojo padirbtas kiekis, išdirbtas laikas valandomis, darbuotojo rodoma iniciatyva, profesionalumas bei atsidavimas įmonei. Pateiktų rekomendacijų tikslas – užtikrinti efektyvų žmogiškųjų išteklių valdymą viešajame ir privačiame sektoriuje.

The theme of the final work of the master’s degree is “Comparative analysis of human resources in public and private sector”. Main concepts: human resources, human stock, management, public sector, private sector. Basic stages of work and set conclusions are discussed in the summary. Conception of management of human resources and their role in organizations are shortly portrayed. Peculiarity of management of human resources in public and private sector are briefly mentioned. Further more, the aim of recommendations are singled out. The analysis of management peculiarity of human resources in public and private sector are taken, there is also estimated its role in organization and the point of the management. Factors that can influence efficiency of management of human resources are analyzed and recommendations are rendered how to achieve that efficiency. After the analysis of the management of human resources in public and private sector were made the estimation showing that the change of society from industrial to informational can impact requirements of human resources in organizations, i.e. they are much higher. As a result it influence the selection of employees, their further training, the rise of qualification, development of competency and motivation, reward for a properly done job. These main peculiarities of management of human resources in public and private sector can be singled out: way of employee search – the announcement of public competitions. The competitor has to fit all requirements listed in duty description. Institutions of public sector tend to instruct employees outward, but employees themselves prefer inward studies. Some special means are taken in order to motivate employees: they get some benefit, there are made conditions for studies, all expenses are paid. Salaries in public sector are regulated by state. Main features of human resources of private sector can be singled out: way of employee search – advertisements in newspapers and internet, services of companies that make employee searches. Employee selection has several basic criterions – background, working experience, personal characteristics, communication skills, capability to express thoughts. Employees are not incorporated while creating motivation system. Benefit, conditions for studies, paid expenses, development of responsibility – these are means of motivation. Amount of done job, number of worked hours, initiative shown by employee, regularity and devotion to company are principal factors that influence wages in private sector. The aim of shown recommendations – to assure efficient management of human resources in public and private sector.