Darbo tarybų teisinio statuso ypatumai

Magistro baigiamojo darbo tikslas, atskleisti Lietuvos darbo tarybų teisinio statuso ypatumus. Šio tikslo siekiama aptariant darbuotojų atstovavimo tarptautines teisines prielaidas, vertinant užsienio valstybių praktiką ir analizuojant Lietuvoje įtvirtintų darbo tarybų teisinį statusą. Tarptautiniai darbo teisės aktai renkamų darbuotojų atstovų sąvokos nepateikia, o tik nukreipia į nacionalinius teisės aktus. Dėl šios priežasties renkami drabuotojų atstovai Europos valstybėse įvardijami skirtingai: komitetais, neprofsąjunginiais atstovais, bet dažniausiai darbo tarybomis. Darbo taryboms suteikiamas skirtingas teisinis statusas (pvz. Vokietijoje darbo tarybos – vienintelis darbuotojus įmonės lygiu galintis atstovauti organas, Maltoje – papildomas darbuotojų atstovas, renkamas kai įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, Vengrijoje – darbuotojų atstovas, kuriam suteikiamos darbuotojų informavimo ir konsultavimo funkcijos), skiriasi jų rinkimo tvarka, sandara, suteikiamos teisės ir pareigos. Darbo tarybos – nauja Lietuvoje įtvirtinta darbuotojų atstovavimo forma. Iki naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso priėmimo vienintelis subjektas, galėjęs atstovauti darbuotojus buvo profesinės sąjungos. Darbo kodekso rengėjai, vertindami darbuotojų atstovavimo vakuumo susidarymą, žemą kolektyvinių darbo santykių mastą, prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvoje įteisino darbo tarybas, o tai lėmė naujos darbuotojų interesų atstovavimo sistemos susikūrimą. Įstatymų leidėjui teko sunki užduotis – reikėjo sukurti visiškai naują, darbuotojams ir darbdaviams svetimą darbuotojų atstovą – darbo tarybą. Lietuvos darbo taryba – visus vienos įmonės darbuotojus atstovaujantis organas turintis kolektyvinio atstovavimo subjektų teises. Darbo taryba lyginant su profesine sąjunga pasižymi tiek alternatyvaus, tiek subsidiaraus darbuotojų atstovo požymiais. Viena vertus, įmonės lygmeniu joms suteikiamos analogiškos funkcijos kaip ir profesinėms sąjungoms, o darbuotojai turi teisę pasirinkti: kurti profesinę sąjungą įmonėje, atstovavimo funkcijas perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai ar rinkti darbo tarybą. Kita vertus, sudaryti darbo tarybą galima tik tuo atveju, kai įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, o darbuotojų kolektyvas atstovavimo funkcijos neperdavė ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. Pastaruoju darbo tarybų rinkimui keliamu reikalavimu ribojama darbuotojų laisvė pasirinkti kuriam darbuotojų atstovui patikėti atstovavimo funkcijas. Siūlytina darbo tarybas leisti rinkti ir tuo atveju, kai įmonėje yra veikianti profesinė sąjunga. Darbo tarybos rinkimų iniciatyvos teisė suteikiama išskirtinai tik darbuotojams. Atsižvelgiant į darbuotojų pasyvumą kolektyvinių darbo santykių srityje galima pagalvoti ne tik apie darbuotojų, bet ir darbdavio iniciatyvos teisę rinkti darbo tarybą. Lietuvoje draudžiamas darbo tarybų pliuralizmas. Toks reglamentavimas sukelia problemų ne tik renkant darbo tarybą, bet ir koordinuojant darbo tarybos narių veiklą įmonėse, kurios turi atstovybių ar filialų. Ryškiausias Lietuvos darbo tarybų teisinio statuso ypatumas – tai joms suteikiama teisė vesti kolektyvines derybas ir skelbti streiką, kai daugumoje užsienio valstybių darbo tarybų kompetencija apsiriboja darbuotojų informavimo ir konsultavimo funkcijomis.

The goal of the work is to open all the features of the legal status of works councils in Lithuania. The goal is reached by talking about the representation of workers in international law and rating the experience of other countries. The international labour law do not give us any concept of works councils, but points us to national law. Because of that there are a different concept of works councils in whole Europe. Works councils gain different legal status in countries. For example, works councils are the only one which can stand for the rights of workers in organization in Germany. In Malta councils are an extra option in organization, in case if there is no trade union. In Hungary works councils are bodies provided with a right of information and consultations. Also works councils differ in order of election, structure, rights and duties. Works councils are completely new form of workers representation in Lithuania. Till the new Labour Code of Lithuania was initiated, the only body which had the rights of collective representation of workers were the trade unions. Works councils have been established because of exisiting gap in workers representation, low rate of collective labour relations in countrie and acquired international commitments. Due to the establishement of works councils the new system of workers representation was created. The hardest task was taken to legislators because they had to make fully new system of works councils. Works councils in Lithuania represent all workers in one enterprise and possess all rights of the entities of collective representation. Works councils compared with trade unions can be considered as alternative or additional representative of employees in organization. On the one hand, works councils have the same functions as trade unions in the organization. Also workers have the right to decide whether elect work council or establish trade union. On the other hand, works councils can be elected if there is no functioning trade union in the enterprise, agency or organisation and the staff meeting has not transferred the function of employee representation and protection to the trade union of the appropriate sector of economic activity. This recquirement restricts the right of workers to choose the representative in enterprise. It is suggested to change the regulation and to let the elections of the works council in any enterprise regardless to the functioning of the trade union. The right to initiate elections to the works councils is granted to employees of the undertaking. Considering employees attitude towards participation in collective labour relations it is worth thinking of employers right to initiate elections of the works councils. Only one works council may be set up in an undertaking. The prohibition of pluralism causes some problems not only in the election of works councils but also coordinating the functions of works councils in large companies that have structural units. The right to conclude collective agreements and the right to call a strike can be defined as one of the most characteristic features of the legal status of the works councils in Lithuania. While works councils possess the right of information and consultations in most countries and the right of collective bargaining is recognized as the prerogative of trade unions.