Vaiko teisės į šeimos ryšius klausimas gametų donorystės atveju
Žukauskienė, Eglė |
Juškevičius, Jonas | Recenzentas / Rewiewer |
Juškevičius, Jonas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Balsienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Narbekovas, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stakišaitis, Donatas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pirmasis dirbtinio apvaisinimo būdu gimęs kūdikis, panaudojus sutuoktinio gametas, pasaulyje gimė 1978 m., Lietuvoje – 1997 m., tačiau spartėjant šiuolaikinėms technologijoms, pradėti dirbtinio apvaisinimo būdai naudojant ir donorines gametas. Daugelyje šalių gametų donorystė yra reglamentuota, tačiau Lietuvoje įstatymo reglamentavimas yra pradinėje stadijoje. Pagal LR CK siekiant tinkamai įgyvendinti dirbtinio apvaisinimo procedūras, jas reikia tinkamai reglamentuoti Lietuvos Respublikos teisėje. Kol kas dirbtinio apvaisinimo procedūra reglamentuojama LR SAM ministro įsakymu, tačiau LR Seimui yra pateikti du dirbtinio apvaisinimo projektai: viename iš jų reglamentuojama gametų donorystė, kitame – dirbtinis apvaisinimas, naudojant tik sutuoktinio lytines ląsteles. LR Konstitucijoje reglamentuota, kad Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Prieš priimant dirbtinio apvaisinimo įstatymą svarbu įvertinti realią grėsmę šeimos santykiams, todėl reikia reglamentuoti tokį įstatymą, kuris nepažeistų šeimos koncepcijos ir pagrindinių teisių, susijusių su gametų donoryste: nevaisingų asmenų teisė susilaukti vaikų, dirbtinio apvaisinimo būdu ir embrionų teisė gyventi; vaiko teisė augti šeimoje, būti globojamais, taip pat vaiko teisė į identiškumą, vardą ir pilietybę ir turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Reglamentuojant dirbtinio apvaisinimo procedūras, naudojant donorines gametas, svarbu tinkamai įvertinti tėvystės klausimą t. y. vaikas turi teisę žinoti, kokiu būdu jis buvo pradėtas ir kas yra jo biologiniai tėvai, tačiau tai dažniausiai susikerta su donore teise į anonimiškumą. Pripažįstant vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus kyla svarbus uždavinys – nustatyti teisingą balansą tarp vaiko, biologinių ir socialinių tėvų bei valstybės interesų. Todėl nacionaliniuose įstatymuose, reglamentuojančiuose gametų donorystę ir vaiko kilmės nustatymą, bei teismų praktikoje turėtų būti nurodytos pagrindinės tarptautinės žmogaus teisių apsaugos nuostatos.
The world's first baby to be conceived by in vitro fertilisation (using conjugal gametes), was born in 1978, in Oldham, Greater Manchester, England, while in Lithuania only in 1997. The medical technologies developes so fast, that donor gametes have been already started to be used for artificial insemination. Many countries had already regulation for the donation of gametes. While Lithuania has made first steps trying to put artificial insemination under regulation of law. According to Civil code all the issues related to assisted artificial insemination must be regulated by law. In spite of this, procedures of artificial insemination are regulated by instruction of Ministry of Health Care. Such an inappropriate regulation might be even found unconstitutional. At the moment two projects of artificial insemination law have been introduced to Lithunian Republic parliament: one of them reglaments donation of gametes, while the other one reglaments only husband sex cells (gametes). The Constitution of the Republic of Lithuania states, that Family, motherhood, fatherhood and childhood shall be under the protection and care of the State. Passing the law it is important to evaluate the potencial threat for family relations and the “family conception” as itself. The rights, connected to the donations of gametes should be taken into consideration as well. Such rights are: right to have a child, using artificial insemination, and embrions right to live; child right to live and grow in a family; the right to preserve his or her identity, the right from birth to a name, the right to acquire a nationality and as far as possible, the right to know and be cared by his or her parents; the right to such standard of living which is adequate to the child's physical, mental, spiritual, moral and social development. However, others argue in favour of the rights of the child to be able to know their true genetic identity. Although official policy is that children should be informed by their parents that they were conceived by donor sperm. Neverthless the donor has a right of anonymity. Acknowledging the child‘s right to know his biological parents, it is important to keep balance between the interests of the child, biological and social parents and the state. As a concequence, the national legal acts, that regulat the donation of gametes, the genesis of child and judicial practice should follow the main international human rights regulation.