Socialinio darbuotojo patirtys dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais grupinio gyvenimo namų gyventojais pertvarkos kontekste

Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje nemažai dėmesio skiriama deinstitucionalizacijos, bendruomeninių paslaugų, psichosocialinės negalios ir socialinio darbo su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis temoms. Moksliniuose šaltiniuose analizuojama psichosocialinės negalios samprata, žmogaus teisių užtikrinimas, bendruomeninės įtraukties reikšmė, bendruomeninių paslaugų poveikis asmens gyvenimo kokybei, savarankiškumui ir dalyvavimui visuomenėje. Taip pat nagrinėjamas socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant kasdienę pagalbą, stiprinant asmens savarankiškumą ir palaikant jo gyvenimą bendruomenėje. Vis dėlto Lietuvoje vis dar trūksta tyrimų, kurie atskleistų, kaip institucinės globos pertvarką savo kasdienėje profesinėje veikloje patiria socialiniai darbuotojai, dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais gyventojais. Darbo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų patirtis dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais grupinio gyvenimo namų gyventojais institucinės globos pertvarkos kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti psichosocialinę negalią turinčių asmenų sampratą ir jų socialinės integracijos ypatumus. 2. Išanalizuoti institucinės globos pertvarkos esmę, tikslus ir poveikį paslaugų gavėjams bei specialistams. 3. Apibūdinti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus dirbant grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis. 4. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, susijusias su darbu grupinio gyvenimo namuose, teikiant pagalbą psichosocialinę negalią turintiems gyventojams institucinės globos pertvarkos kontekste. Tyrimo dalyviai – socialiniai darbuotojai, tiesiogiai dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais suaugusiais asmenimis. Empirinėje darbo dalyje analizuotos šešių socialinių darbuotojų patirtys. Darbe taikyti metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginimas bei apibendrinimas. Empirinio tyrimo duomenys rinkti taikant pusiau struktūruoto interviu metodą, o gauti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad psichosocialinė negalia yra susijusi ne tik su asmens psichikos sveikatos sunkumais, bet ir su socialiniais, instituciniais bei aplinkos barjerais, ribojančiais žmogaus savarankiškumą ir dalyvavimą bendruomenėje. Tyrimu nustatyta, kad socialinio darbuotojo vaidmuo grupinio gyvenimo namuose yra platus: jis apima kasdienio gyvenimo organizavimą, santykio su gyventojais kūrimą, savarankiškumo ugdymą, saugumo užtikrinimą ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Socialiniai darbuotojai susiduria su nenuspėjama darbo eiga, skirtingais gyventojų poreikiais, dokumentacijos našta, krizinėmis situacijomis, pagalbos atsisakymu, priklausomybių keliamais sunkumais ir emocine įtampa. Tyrimas taip pat parodė, kad institucinės globos pertvarka vertinama nevienareikšmiškai: ji sudaro galimybes kurti humaniškesnę ir labiau individualizuotą pagalbą, tačiau jos įgyvendinimą riboja netinkama gyventojų atranka, išteklių stoka, dokumentuose numatytų tikslų ir kasdienės praktikos neatitikimas bei padidėjusi atsakomybė socialiniams darbuotojams.

Lithuanian and international scholarly literature pays considerable attention to the topics of deinstitutionalisation, community-based services, psychosocial disability and social work with persons with psychosocial disabilities. Scholarly sources analyse the concept of psychosocial disability, the protection of human rights, the importance of community inclusion, and the impact of community-based services on a person’s quality of life, independence and participation in society. The role of the social worker in providing everyday support, strengthening personal independence and supporting life in the community is also examined. However, in Lithuania, there is still a lack of research revealing how institutional care reform is experienced in everyday professional practice by social workers working in group living homes with residents with psychosocial disabilities. Aim of the thesis: To reveal social workers’ experiences of working with residents with psychosocial disabilities in group living homes in the context of institutional care reform. Objectives of the thesis: 1. To review the concept of persons with psychosocial disabilities and the peculiarities of their social integration. 2. To analyse the essence, aims and impact of institutional care reform on service users and professionals. 3. To describe the characteristics of social workers’ activities in group living homes when working with persons with psychosocial disabilities. 4. To reveal social workers’ experiences related to working in group living homes and providing support to residents with psychosocial disabilities in the context of institutional care reform. Research participants: Social workers directly working in group living homes with adults with psychosocial disabilities. The empirical part of the thesis analyses the experiences of six social workers. Research methods: Analysis, comparison and generalisation of scholarly literature and documents were applied in the thesis. The empirical research data were collected using the semi- structured interview method, and the obtained data were analysed by applying qualitative content analysis. Research results: The theoretical analysis revealed that psychosocial disability is related not only to a person’s mental health difficulties, but also to social, institutional and environmental barriers that limit a person’s independence and participation in the community. The study found that the role of the social worker in group living homes is broad: it includes organising everyday life, building relationships with residents, developing independence, ensuring safety and cooperating with other institutions. Social workers face an unpredictable workflow, diverse needs of residents, the burden of documentation, crisis situations, refusal of assistance, difficulties caused by addictions and emotional tension. The study also showed that institutional care reform is assessed ambiguously: it creates opportunities to develop more humane and individualised support, but its implementation is limited by inappropriate selection of residents, lack of resources, discrepancies between the objectives set out in documents and everyday practice, and increased responsibility placed on social workers.