Europos Sajungos struktūrinės politikos Lietuvoje ir Lenkijoje lyginamoji analizė
Laumelytė, Aldona |
Motieka, Egidijus | Recenzentas / Rewiewer |
Kulakauskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janužytė, Audronė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jankauskas, Algimantas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kuzmickas, Bronislavas Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Mokslo darbe atskleidžiama, kad Europos šalys struktūrinę politiką suvokia kaip vieną patraukliausių narystės ES siekių, nes tai yra siejama su didžiulėmis išmokomis iš ES struktūrinių fondų. Papildomi pinigai skiriami investicijoms į aplinkos apsaugą, gamybos, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių plėtrą ir t. t. Įpusėjus 2007–2013 m. programiniam periodui, Lietuvoje vis dar pastebimas didžiulis susidomėjimas ES struktūrine politika, jos teikiamomis galimybėmis. Struktūrinių fondų nauda visuomenei buvo pateikiama kaip bene pagrindinis stojimo į ES motyvas ir šalies gerovės augimo ateityje šaltinis. Panaši situacija buvo/yra ir kaimyninėje Lenkijoje, todėl šio darbo rezultatuose reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos pasiruošimą įgyvendinti struktūrinę politiką bei teikiamos paramos valdymą. Struktūrinės politikos įtaka Lietuvai, Lenkijai ir kitoms naujoms ES šalims neabejotinai turėtų būti teigiama, tačiau šių fondų panaudojimas yra planuojamas ir priklauso nuo pasirengimo įgyvendinti struktūrinę politiką bei valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą. Mokslo darbe iškeliama hipotezė, kad Lietuva ir Lenkija nepakankamai pasirengusi įgyvendinti ES struktūrinę politiką ir valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą, iškeltas tikslas ir uždaviniai tikslui pasiekti. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai: dokumentų ir mokslinės literatūros analizė, Lietuvos ir Lenkijos politikų ir valstybės tarnautojų, įmonių, pasinaudojusių struktūrinių fondų parama, darbuotojų nuomonių apklausa, statistinių kiekybinių ir kokybinių duomenų analizė. Ištyrus pasirinktą temą, daromos išvados bei pateikiamos rekomendacijos. Mokslo darbe pateikiama ES struktūrinės politikos, struktūrinių fondų samprata teoriniu aspektu bei atskleidžiamos ES struktūrinės politikos istorinės ištakos ir turinys, kurie padeda suprasti pagrindinius struktūrinės politikos įgyvendinimo principus. Analizuojamos Lietuvos ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir Lenkijos nacionalinė strateginė informacinė struktūra, dėl to išskiriamos struktūrinių fondų valdymo galimybės, prioritetai ir priemonės. Mokslo darbe yra analizuojamos ir įvertinamos Lietuvos ir Lenkijos ES struktūrinių fondų valdymo priemonės, atskleidžiamas Lietuvos ir Lenkijos pasirengimo struktūrinių fondų valdymui lygis. Apžvelgiama Lietuvos ir Lenkijos politikų ir valstybės tarnautojų nuomonė dėl šalies buvimo ES nare. Pateikiami interviu su respondentais, kurių darbovietės jau pasinaudojo ES struktūrinių fondų parama. Atskleidžiami trūkumai/privalumai, kuriuos respondentai pastebėjo administruodami paramos teikimą. Mokslo darbe iškelta hipotezė, kad Lietuva ir Lenkija nepakankamai pasirengusi įgyvendinti ES struktūrinę politiką ir valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą buvo patvirtinta, o išvadose pateikiamos rekomendacijos turėtų padėti tobulinant struktūrinių fondų administravimo sistemą, kuri ateityje galėtų tapti viena pagrindinių prevencinių priemonių, užkertant kelią neefektyviam ES paramos naudojimui.
Scientific work reveals the fact that the European countries, the structural policy is perceived as one of the most attractive EU membership aspirations, which is associated with enormous benefits from EU structural funds. Additional money of structural fund‘s is available for investment in environmental protection, production, infrastructure development, human resources development, etc. Now in the midway of the period 2007-2013 programming period, Lithuania is still seen huge interest in the EU's structural policy and its opportunities. Structural Funds, the benefits to society was presented as perhaps the main reason for joining the EU and the country's source of wealth for future growth. A similar situation was / is in the neighboring Poland, the results of this work should pay attention to the Lithuanian and Polish preparations for the implementation of structural policies and support management. Structural policy in Lithuania, Poland and other new EU countries should be clearly stated, but the use of these funds are planned, and depends on the preparation for the implementation of structural policies and the management of EU structural funds assistance. Work raises the hypothesis that „Lithuania and Poland are not sufficiently prepared to implement the EU's structural policy and management of EU Structural Funds“ goals and objectives to achieve that objective. The work used in such tests as documentation and analysis of scientific literature, Lithuanian and Polish politicians and civil servants, businesses have exercised the Structural Funds, opinion surveys, statistical quantitative and qualitative data analysis. Examination of the chosen topic, draw conclusions, and recommendations. Work review the EU structural policies, structural funds and the concept of the theoretical aspect of the EU structural policy reveal historical origins and contents in order to understand the basic principles of implementation of structural policies. Analyzes the Lithuanian EU structural assistance in the recovery strategy and the Polish National Strategic Reference Framework, as a consequence of structural funds management identifies opportunities, priorities and measures. Work is analyzed and evaluated in Lithuania and Poland, the EU Structural Funds management measures disclosed in Lithuanian and Polish preparations for Structural Funds management level. An overview of Lithuanian and Polish politicians and civil servants' views on the existence of an EU member country. Shown interviews with respondents whose employer has already taken advantage of EU structural funds. Disclosed shortcomings / advantages, which the respondents noticed provision of assistance to the administration. Work hypothesis that „Lithuania and Poland are not sufficiently prepared to implement the EU's structural policy and management of EU Structural Funds“ was approved and the conclusions of the recommendations should help to improve the structural funds management system, which could then become one of the main preventive measures to prevent noteffective use of EU support.