Vaikystės sampratos kaita Lietuvos švietimo politikoje
Janulevičienė, Gražina |
Butvilas, Tomas | Recenzentas / Rewiewer |
Žadeikaitė, Loreta | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bieliauskienė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kairienė, Brigita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Raudeliūnaitė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Prakapas, Romas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žemaitaitytė, Irena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pakankamai mažai tyrinėta ir labai svarbi šiandienos Lietuvos vaikystės tyrimų plėtros strategijai. Teorinių pozicijų pagrindą sudaro vaikystės fenomeno pagrindimo konceptai, kurie leidžia apibrėžti vaikystės statuso kaitos galimybes švietimo politikoje. Siekiama konceptualiai pagrįsti vaikystės sampratų daugiareikšmiškumą, vertingą vaikystės tyrimų mokslui ir praktikai kurti. Į vaikystės politiką galima žvelgti kaip į specifinę platesnės valstybės švietimo politikos kryptį, kuri turi savitus tikslus, uždavinius ir savitus įgyvendinimo metodus. Todėl atsižvelgiant į temos aktualumą tyrimo objektu šiame darbe pasirinkta vaikystės sampratos raiška. Tyrimo tikslu buvo siekiama aptarti vaikystės sampratos kaitos bruožus besikeičiančios švietimo politikos kontekste. Siekiant minėto tikslo, užsibrėžti tokie uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, pagrįsti vaikystės sampratą; taikant socialinių mokslų teorines prieigas numatyti vaikystės politikos raidos perspektyvas; atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti, kokios vaikystės prasmės aptinkamos švietimo dokumentuose. Iškeltam tikslui pasiekti pasirinktas kokybinio tyrimo metodas: dokumentų turinio (content) analizė. Susisteminus gautus tyrimo duomenis buvo padarytos išvados, jog dvidešimtas amžius visai aiškiai pasakė, kad vaikas nėra suaugėlio miniatiura, kad žmogaus amžius susiskaido į eilę skirtingų laikotarpių, kad vaikai turi atskirą savo pasaulį, savo skirtingus interesus bei polinkius. Visuomenės, taip pat ir ją analizuojančių mokslų (tiek socialinių, tiek humanitarinių), ideologija trukdo įvertinti vaiką, kaip žmogų ir vaikystę, kaip pirmąjį jo gyvenimo etapą. Stokojama visuminio, o kartais ir etninio-kultūrinio požiūrio į vaiką, kaip į žmogų ir į jo, kaip bręstančio, nuolat besikeičiančio individo ir sociotipo visavertę saveiką su aplinka. Vaikystė siaurąja prasme – tai fizinės bei psichinės brandos procesai, kurių nuoseklumas rodo vaiko ėjimą brandos link, kai kiekvieną jo žingsnį lydi asmenybės kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai, būdingi jam kaip bręstančiam žmogui. Vaikystė plačiąja prasme – tai įvairaus amžiaus vaikų visuma, kurie sudaro visuomenėje iki suaugusiųjų grupę (Forston ir kt., 1995). Raktiniai žodžiai: vaikystė, vaikystės ir švietimo politika, į vaiką orientuoto ugdymo paradigma, pedocentrizmas, egalitarizmas.
The theme of the present paper towards the Master‘s degree in law educology is quite topical as it has been scantily studied, however it is very important for development of childhood studies strategy in Lithuania of the present day. The base for the theoretical position is provided by the basic concepts of childhood phenomenon and they permit determination of the childhood status development possibilities in the education policy. It is attempted to provide the conceptual grounds for polysemy of childhood concepts being valuable for childhood research and development of practices. The childhood policy could be approached as a specific and wider direction of the state education policy, which has its specific goals, objectives and implementation methods. Taking into account the urgency of the topic the development of childhood concept has been elected to be object of the present paper. For the purpose of the study it was aimed to discuss the features of childhood concept changes in the context of education policy development. The goal led to setting the following objectives: to substantiate the childhood concept based on the analysis of scientific references; to previse the childhood policy development prospects through application of theoretical premises of social sciences; to conduct an empiric study and find out what meanings of childhood appear in the education related documents. The qualitative method of study, namely document content analysis, was selected for to attainment of the goal. On systemisation of the analysis data the following conclusions were drawn: already in the twentieth century it became evident that a child is not a miniature of an adult, lifetime of a man is divided into a number of different periods and during the childhood period children have a world of their own, have different interests and dispositions. The ideology of the society as well as of the sciences dealing with society life (both social and humanitarian) impede the evaluation of a child as a human being and childhood as the first stage of child‘s lifetime. A consistent and sometimes ethno-cultural approach to a child, to him being a maturating and changing individual and sociotype, and his interaction with the environment is missing. Childhood in the narrower meaning is the process of physical and mental development the sequence of which shows child approaching maturity and the time when every step of such development can be characterised by quantitative and qualitative changes characteristic of him as a maturing person. In the wide meaning of the word childhood is the entirety of all children ages making the non-adult group of the society (Forston et al, 1995). Quite often childhood is described as an intermediate and insignificant period of preparation for the adult life; as initial formation of the attributes pre-requisite to an adult (negation of childhood characteristic functions and qualities – activity and independence); as meaningful lifetime stage of a child-to-be-adult though full social maturity of a child will take place in the future. All above descriptions show that childhood is quite often described as a lower stage of human development and a likely insufficient quality period. The graduation paper includes the introduction, three parts, conclusion, list of scientific references, annotation and summary.