Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teisingumo atribojimo problemos specialios teisėjų kolegijos praktikoje
Stankevičiūtė, Lina |
Kavaliauskienė, Gitana | Recenzentas / Rewiewer |
Vėlyvis, Stasys | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Driukas, Artūras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Krivka, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Laužikas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Meilius, Kazimieras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Norkus, Rimvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stauskienė, Egidija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Višinskis, Vigintas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žalėnienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pagrindinė nagrinėjamos temos „Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teismingumo atribojimo problemos specialios teisėjų kolegijos praktikoje” problema yra ta, jog teismų praktika dėl bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo yra nenuosekli; teisės moksle nėra vieningos nuomonės, ar bylų paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų yra teismingumo, ar priskirtinumo klausimas. Pirmojoje darbo dalyje aptariami galimi ginčų dėl priskirtinumo sprendimo būdai, Specialiosios teisėjų kolegijos statusas, jos paskirtis ir reikšmė bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų jurisdikcinės kompetencijos atribojimo kontekste, taip pat analizuojamas sąvokų „priskirtinumas“ ir „teismingumas“ turinys bei šių sąvokų atskyrimo praktinė reikšmė, aptariami priskirtinumo taisyklių pažeidimo procesiniai teisiniai padariniai. Pagrindžiama, kad bylų paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų yra priskirtinumo, o ne teismingumo klausimas. Antrojoje darbo dalyje išsamiai analizuojami pagrindiniai priskirtinumo principai ir kriterijai, Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos pavyzdžiais iliustruojami pagrindiniai šių principų ir kriterijų aspektai, taikymo ribojimai ir išimtys. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama bei Specialiosios teisėjų kolegijos praktika konkrečiose srityse (statybos teisės, nuosavybės teisės įgyvendinimo ir gynimo, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei tarnybinių ginčų), kuriose kyla daugiausiai ginčų dėl priskirtinumo, pateikiama atskirose srityse dažniausiai taikomų principų ir kriterijų lentelė. Specialiosios teisėjų kolegijos 1999 – 2008 m. praktikos analizė patvirtina, kad teisinio reguliavimo nenuoseklumas, pačios praktikos nevienodumas bei imperatyvaus reikalavimo atsižvelgti į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus nebuvimas yra pagrindinės ginčus dėl priskirtinumo lemiančios priežastys. Kalbant apie pagrindinę nagrinėjamos temos problemą, darbe pagrindžiama, kad ši problema gali būti išspręsta teisės aktuose įtvirtinus privalomą bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kreipimąsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, taip pat imperatyvią pareigą teismams atsižvelgti į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus (pastarąją pareigą nustatant ir pačiai Specialiajai teisėjų kolegijai).
The main problem of the magister thesis “Problems of delimitation of the jurisdiction of a courts of general jurisdiction and administrative courts in the practice of Special Chamber of judges” is the absence of unanimous legal regulation and practice of the courts in the field of separation of civil courts and administrative courts jurisdiction and the differences of interpretation of the concepts of admissibility and cognizance. In the first part the possible ways of resolving disputes of admissibility are revealed, the status and functions of the Special Chamber of judges are analyzed, the concepts of admissibility and cognizance are delimitated, procedural consequences of the breach of rules of separation of civil courts and administrative courts jurisdiction are also analyzed. It is being substantiated that the allocation of cases between the courts of general jurisdiction and administrative courts is a question of admissibility, not cognizance. In the second part, the main principles and criterions of separation of civil courts and administrative courts jurisdiction are analyzed. The analysis of the practice of the Special Chamber of judges reveals the limitations and exceptions of application of such principles and criterions. In the third part, the practice of the Special Chamber of judges in concrete fields is analyzed. The author presents a table of the most commonly used principles and criterions. The analysis of the practice of the Special Chamber of judges also shows that the differences in the practice of the Special Chamber of judges and non-compulsory type of application of the courts to the Special Chamber of judges is one of the biggest obstructs of reaching the unity and stability of the practice of courts in the field of separation of civil courts and administrative courts jurisdiction. The author proves that the main problem can be solved by implementing a compulsory type of application of the courts to the Special Chamber of judges in legal acts and compulsory obligation to consider the practice of the Special Chamber of judges. This latter obligation must be applicable also to the Special Chamber of judges itself.