Pensijų sistemos reforma Lietuvoje: būklė ir perspektyvos
Stasiukynas, Andrius | Recenzentas / Rewiewer |
Smalskys, Vainius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Raipa, Alvydas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Obrazcovas, Vladimiras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Minkevičius, Aleksandras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žuromskaitė, Brigita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pensinio aprūpinimo sistemos visose šalyse formavosi ilgą istorinį laikotarpį, jos buvo veikiamos skirtingų socialinių, ekonominių, politinių bei kultūrinių sąlygų. Nuo 2004 metų Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma – šalia valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos buvo sukurtos kaupiamųjų pensijų sistemos, finansuojamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų. Šia reforma buvo siekta užtikrinti pensijų sistemų stabilumą ilgalaikėje perspektyvoje bei didesnes pajamas sulaukus senatvės amžiaus. Nuo to, kaip ši reforma bus vykdoma ir jos rezultatų, priklausys būsimų pensininkų gyvenimo lygis. Pensijų kaupimo sistemos įvedimas neabejotinai buvo susijęs su pozityviais ketinimais. Tačiau šioje sistemoje egzistuoja dar labai daug problemų. Šioje sferoje, priklausančioje nuo ekonominių, finansinių, socialinių, politinių ir kt. faktorių, iškyla nemažai ir probleminiu klausimų, į kuriuos nuolat ieškoma atsakymų. Ypač sunku prognozuoti kaupiamosios pensijų sistemos veiklos rezultatus, nes neįmanoma numatyti visų aplinkybių, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai gali turėti įtakos šiai sistemai. Taip pat sunku numatyti, ar su šia sistema siejami lūkesčiai pasiteisins. Lietuvoje pensijų sistema yra dar nauja ir reikia laiko bei investicijų jai ištobulinti. Šio darbo objektu pasirinkta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reforma. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos būklę bei identifikuoti pensijų sistemos reformos perspektyvas. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 4. Išanalizuoti pensijos sampratą, identifikuoti Lietuvos pensijų sistemos raidą ir dabartinę charakteristiką, bei nustatyti kitų šalių patirtį reformuojant pensijų sistemą; 5. Identifikuoti Lietuvos pensijų reformos perspektyvas. 6. Išanalizuoti Lietuvos gyventojų nuomonę apie pensijų sistemos reformą bei gyventojų dalyvavimą joje. išanalizuoti pensijos sampratą, identifikuoti Lietuvos pensijų sistemos raidą ir dabartinę charakteristiką, bei nustatyti kitų šalių patirtį reformuojant pensijų sistemą; identifikuoti Lietuvos pensijų reformos perspektyvas; išanalizuoti Lietuvos gyventojų nuomonę apie pensijų sistemos reformą bei gyventojų dalyvavimą joje. Siekiant išsikelto tikslo bei spendžiant užsibrėžtus uždavinius darbe naudoti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, norminių teisės aktų analizė, lyginamoji analizė, loginė analizė lyginant, grupuojant duomenis bei išskiriant pagrindines grandis, detalizuojant ir apibendrinant faktinę medžiagą. Tyrimo metu taip pat naudoti anketinės apklausos (kiekybinio tyrimo) metodas, grafinis vaizdavimas bei panaudoti Pearsono suderinamumo χ2 kriterijus, Mann–Whitney kriterijus ir Kruskalio–Valio kriterijus. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, dvi dėstomosios dalys, viena praktinė (analitinė) dalis ir išvados. Pirmoje darbo dalyje „PENSIJŲ SISTEMOS TEORINIAI ASPEKTAI“ analizuojama pensinio aprūpinimo samprata ir modeliai, apžvelgiama Lietuvos pensijų sistemos istorinė raida, charakterizuojama dabartinės pensijų sistemos būklė ir problematika, analizuojama užsienio šalių patirtis kuriant pensijų fondus. Antroje darbo dalyje „PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS PERSPEKTYVOS“ analizuojamos Lietuvos pensijų sistemos reformos tobulinimo kryptys bei perspektyvos. Trečiojoje darbo dalyje „LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMOS TYRIMAS“, atliekama apklausos analizė bei analizuojama Lietuvos gyventojų nuomonė apie pensijų sistemos reformą bei šių asmenų dalyvavimas joje. Išanalizavus literatūrą bei atlikus tyrimą matyti, kad Lietuvoje pensijų sistemos reformos vykdymas yra labai svarbus žingsnis, siekiant išvengti socialinio draudimo krizės bei pagerinti pensininku ateitį. Tačiau šią sistemą dar reikia tobulinti: plėsti privačia pensijų sistemą ir nesudaryti kliūčių pensijų fondų efektyvumui ir/arba rinktis alternatyvias persijos reformavimo priemones („taškų“ sistema, virtualių asmeninių sąskaitų sistema ir kt.); gerinti visuomenės informavimą apie kaupiamąjį pensijų draudimą, jo privalumus ir trūkumus.
In all countries pension systems were forming during a long historical period, exposed by different social, economic, political and cultural conditions. Since 2004 Lithuania has been launched the pension system reform - next to the state social insurance pension system were created accumulative pension systems, financed from the state social insurance funds. This reform was aimed to ensure the stability of pension systems in the long term period and higher income reaches retirement age. On how this reform will be carried out and its results will depend the future pensioners’ living standards. Establishment of accumulative pension system has been associated with positive intentions. However, this system has many problems. In this field, which depends on economical, financial, social, political and other factors, there are significant and problematic issues that constantly looks for answers. It is extremely difficult to predict the results of accumulative pension system because it is impossible to foresee all circumstances which directly or indirectly may affect the system. It is also difficult to predict will the expectations of the system be successful. Lithuanian pension system is still new and needs time and investment for improvement. The object of the master’s thesis is pension system reform in Lithuania. The aim of the master’s thesis is to analyze the current status of pension system reform in Lithuania and to identify the perspectives for this reform. To achieve the aim these tasks were determined: 1. To analyze the concept of pension, to identify the development of Lithuanian pension system and current characteristics, to determine the experience of other countries in reforming the pension system; 2. To identify the perspectives of Lithuanian pension reform; 3. To analyze the Lithuanian public opinion on pension system reforms and theirs participation in this reform. To achieve this aim and solving determined tasks these scientific methods were used: analysis of scientific literature, analysis of legal acts, logical analysis comparing, grouping information and distinguishing main objects, detailing and summarizing the actual material. The master’s thesis also used the questionnaire (quantitative research) method, a graphical representation and statistical methods such as Pearson chi-square test, Mann-Whitney test and Kruskal-Wallis test. Structure of the master’s thesis. The master’s thesis consists of an introduction, two theoretical parts, one practical (analytical) part and the conclusions. The first part “PENSION SYSTEM THEORETICAL ASPECTS" contains analysis of the pension concept and models, overview the Lithuanian pension system historical development, current pension system status and issues, analysis of foreign countries experience developing pension funds. The second part “PENSION SYSTEM REFORM OUTLOOK" contains analysis of the Lithuanian pension system reform, development trends and perspectives. The third part “THE STUDY OF PENSION SYSTEM IN LITHUANIA” contains the analysis of the results of the survey of Lithuanian public opinion on pension reform and participation in the pension system reform. The analysis of scientific literature and the investigation shows that in Lithuania the pension system reform is a very important step, in order to avoid the social security crisis and improve the situation for future pensioners. However the system must be improved: to expand private pension system and to avoid obstacles for increasing the effectiveness of pension funds and (or) to chose other means for pension system reform (“points” system, virtual personal account system and other); improve public information of the accumulative pension insurance and its advantages and disadvantages.