Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas sprendimų priėmime teikiant viešąsias paslaugas: sveikatos sektoriaus analizė

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1449.

Magistrinio darbo tema „Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas sprendimų priėmime teikiant viešąsias paslaugas: sveikatos sektoriaus analizė“. Ši tema yra aktuali sveikatos sektoriaus NVO bei sveikatos sektoriaus viešojo administravimo institucijoms, siekiančioms efektyvesnio sprendimų priėmimo sveikatos politikos klausimais ir geresnės viešojo valdymo sistemos, įtraukesnio ir rezultatyvesnio NVO dalyvavimo. Todėl keliama tokia šio darbo problema: koks yra sveikatos sektoriuje veikiančių NVO vaidmuo sprendimų priėmime teikiant viešąsias paslaugas? Darbo tikslas yra aptarti NVO sampratą bei iškilimo prielaidas, išanalizuoti NVO ir viešojo sektoriaus santykį modernaus viešojo valdymo kontekste; remiantis išanalizuota literatūra pateikti sveikatos sektoriaus NVO dalyvavimo viešajame valdyme modelį bei atlikti sveikatos sektoriaus NVO dalyvavimo sprendimų priėmime tyrimą. Tikslui pasiekti išsikeliami šie darbo uždaviniai: 1. Atlikti NVO sampratos, istorinio konteksto bei iškilimo prielaidų analizę. 2. Pateikti teorinį piliečių ir NVO dalyvavimo viešajame valdyme (sprendimų priėmime teikiant viešąsias paslaugas) pagrindimą modernaus viešojo valdymo kontekste. 3. Išanalizuoti NVO dalyvavimą sveikatos sektoriuje. 4. Pasiūlyti modelį, kuris leistų didesnį NVO įgalinimą dalyvaujant sprendimų priėmime teikiant viešąsias paslaugas. 5. Atlikti sveikatos sektoriaus NVO dalyvavimo sprendimų priėmime tyrimą. Šiame darbe naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminė analizė, sintezės metodas, modeliavimas, logografikos metodas, interviu. Atliktas empirinis tyrimas parodė, jog NVO ir viešojo administravimo institucijos (VAI) skirtingai vertina NVO dalyvavimą sprendimų priėmimo procese. NVO atstovai akcentuoja savo aktyvumą ir tai, kad į jų nuomonę nėra įsiklausoma, o VAI atstovų vertinimu NVO reikalingos didesnės kompetencijos ir didesnis teikiamų siūlymų argumentuotumas. Tiek NVO, tiek VAI atstovai mato teigiamus NVO dalyvavimo sprendimų priėmime rezultatus, tačiau NVO savo dalyvavimą sprendimų priėmime vertina daugiau pozityviai, nors ir susiduria su įvairiomis kliūtimis. Tuo tarpu VAI atstovai pastebi ir NVO dalyvavimo trūkumus, kurie yra: NVO kompetencijos trūkumas bei teikiamų siūlymų argumentacijos, pagrįstumo stoka, vieningos kelių NVO pozicijos neturėjimas, atstovavimas komercinėms interesų grupėms. Išsiaiškinta, kad vienas pagrindinių trikdžių NVO dalyvavimui sprendimų priėmime yra NVO ir valdžios atstovų susipriešinimas, bendradarbiavimo, komunikacijos ir pasitikėjimo vieni kitais stoka, todėl darytina išvada, jog reikalingas NVO ir valdžios santykių struktūravimas, kad abi pusės girdėtų viena kitą ir ieškotų kompromisų. Šis darbas sudarytas iš penkių dalių – pirmosiosiose trijose darbo dalyse tema pateikiama mokslinės literatūros apžvalga, ketvirtoje darbo dalyje pateikiamas NVO dalyvavimo sprendimų priėmime modelis, penktoje dalyje aptariami atlikto tyrimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

The subject of the master’s thesis “Non-governmental Organizations’ Participation in Decision Making whilst Delivering Public Services: Health Sector Analysis.” This topic is relevant for all the health sector NGOs and health sector governmental institutions that seek to make the decision making process in health policy making more effective and as a result to have a better public governance system; also that seek to make NGOs’ participation in the decision making process more inclusive and productive. The paper analyses the problem: what is the role of the health sector NGOs in the decision making process whilst delivering public services? The aim of the study is to discuss the complexity of the term NGO and the assumptions for their emersion; to analyse NGO-public sector relationship in a context of modern public governance; to present a theoretical model for health sector NGOs participation in decision making based on an analysed literature and to conduct an empirical research on the topic. The objectives of the research are: 1. to perform an analysis of: a) the complexity of the term NGO; b) NGOs’ historical background; and c) the assumptions of the rise of NGOs. 2. to present a theoretical rationale for citizen and NGOs involvement in public governance (decision making whilst delivering public services) in a context of modern public governance. 3. to analyse NGOs’ participation in the health sector; 4. to propose a theoretical model for better NGOs’ involvement in the decision making process; 5. to conduct an empirical research on health sector NGOs’ participation in decision making. The work uses the analysis of scientific literature, systematic analysis, the synthesis, modelling and interview methods. The results of the empirical research showed that NGOs and public administration institutions assess the participation of NGOs in decision making quite differently. Representatives of NGOs emphasise their own activity and the fact that their opinion is often ignored while the representatives of public administration institutions highlight the lack of competence of NGOs and the lack of validity of their arguments. Both NGOs and public administration institutions representatives see the positive outcomes of NGOs’ participation in decision making, however, NGOs see it in a more positive light even though they face challenges. Public administration institutions’ representatives notice some of the disadvantages of NGOs’ participation which are: the lack of competence of NGOs; the lack of reasoning and validity of the suggestions; the lack of joint position among several NGOs; the representation of commercial interest groups. Another set of findings suggest that one of the main obstacles for NGOs’ participation in decision making is the antagonism between representatives of NGOs and public sector workers; the lack of cooperation, communication and trust between these two groups that leads us to a conclusion that it is necessary to create a mechanism for a better relationship between NGOs and government officials in order for them to hear each other and find a compromise. This paper is made up of five parts - the first three parts of the paper present a review of the scientific literature on the topic, the fourth part of the paper the fifth part of the paper discusses the results of the conducted research. Conclusions, recommendations, bibliography and appendices are presented at the end of the work.