Lyčių lygių galimybių ekonomika Lietuvoje: koncepcija, raida ir ateitis
Šimkevičiūtė, Rūta |
Grižas, Ramutis Alfredas | Recenzentas / Rewiewer |
Rakauskienė, Ona Gražina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dobravolskas, Algis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pastaruoju metu ypač sustiprėjo genderinė analizė ekonomikos mokslų tyrinėjimo srityje. Genderinio aspekto tyrinėjimai ekonomikos moksle analizuoja vyrų ir moterų ekonominio statuso skirtumus ir priežastis jiems atsirasti. Genderinės ekonomikos sudėtinės dalys – genderinė makroekonomika, apimanti valstybės finansus, t.y. biudžeto formavimą, užsienio prekyba, gyventojų pajamų genderinius aspektus, pinigų politikos genderinę analizę ir genderinę mikroekonomiką, kuri apima vyrų ir moterų lygių galimybių įgyvendinimą darbo ir užimtumo, darbo užmokesčio ir pajamų, smulkaus ir vidutinio verslo, regioninėje ir bankininkystės politikoje. Lyčių aspekto diegimo strategija yra vienas populiariausių pastaruoju metu naudojamų metodų siekiant lyčių lygybės. Tai lyčių aspekto įtraukimas į pagrindines šalies politikos kryptis. Darbo tikslas: išnagrinėti lyčių lygių galimybių ekonomikos atsiradimo priežastis, lyčių lygių galimybių problemas Lietuvoje ir pasiūlyti jų sprendimo būdus. Šiame darbe analizuojama lyčių lygių galimybių ekonomikos sampratą, esami ES ir Lietuvos dokumentai, įtvirtinantys lyčių lygias galimybes, genderiniai Lietuvos ekonomikos aspektai: darbo rinkoje, sprendimų priėmimo procese, BVP struktūroje bei Lietuvos valstybės biudžete, atskleidžiamos pagrindinės lyčių lygių galimybių problemos šalyje. Darbe teigiama, kad nors Lietuvoje pasiekta pažanga įtvirtinant moterų ir vyrų lygias galimybes (išplėtota teisinė bazė bei sukurta valstybės politikos įgyvendinimo sistema), tačiau daugelis ekonomikos rodiklių rodo, kad praktikoje vyrų ir moterų padėtis skiriasi. Akcentuojama, kad darbo rinkoje egzistuoja vertikali ir horizontali segregacija, ne visada išlaikomas vienodo apmokėjimo už tą patį darbą principas, moterys yra mažiau atstovaujamos priimant sprendimus, pastebima genderinė asimetrija valstybės biudžete, be to neatsispindi taip vadinama reprodukcinė namų ekonomika, kuri yra svarbus indėlis į žmogiškąjį kapitalą, šalies BVP. Vienas iš galimų problemų sprendimo būdų galėtų būti vientisos genderinės plėtros koncepcijos sukūrimas ir įgyvendinimas makroekonominiu lygiu.
Theme of the paper: Gender economics in Lithuania: concept, development and future. Keywords: gender equality, equal opportunities, discrimination, gender mainstreaming, gender economics, gender analysis, gender gap, gender responsive budget. The gender analysis extremely increased in economics research area recently. Gender dimension in economics analysis economic status of woman and man and what determines them. The elements of gender economics are macroeconomics which includes gender analysis of public finance, i.e. the formation of budget, foreign trade, public income and microeconomics which includes gender analysis of equal gender opportunity in labor market and employment, wages and income, small and medium - size enterprises, regional politics and banking. Gender mainstreaming is one of the most frequently used methods for gender equality achievement. The gender equality perspective is incorporated into the mainstreaming of every political area of the country. The purpose of paper: to analyze the origin and of gender economics, the problems of equal gender opportunities in Lithuania and to propose the problem solving methods. The gender economic concept, present legislation of EU and Lithuania, gender aspects of labor market, decision making process, GDP structure and national budget are analyzed in this paper. The main gender equality problems are disclosed. The paper states that even the advances are achieved in women and men equal opportunities (legislation, national gender equal opportunities policy implementation), many economic indicators shows, that women and men situation is different. Emphasized, that there is vertical and horizontal labor market segregation, the principle of equal pay is not always obeyed, women act less in decision making process, gender bias are noticed in the budget of Lithuania. Even though, so called home care economics which is very important for the human factor does not reflect in national GDP. One of the problem solving problems might be implementing of integral gender development concept in macroeconomics.