Administracinės bylos proceso atnaujinimas: samprata, reikšmė ir praktika
Varnaitė, Jolita |
Pranevičienė, Birutė | Recenzentas / Rewiewer |
Urmonas, Algimantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pranevičienė, Birutė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šulija, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bilevičiūtė, Eglė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bakaveckas, Audrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo galią ir nekintamumą. Tai užtikrina teismo sprendimo pagrindu atsiradusių santykių stabilumą, žmogaus teisių apsaugą. Tačiau atsiradus tam tikroms aplinkybėms įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia gali būti nutraukta, jis gali prarasti nekintamumo ir stabilumo savybes. Tokią galimybę suteikia Administracinių bylų teisenos įstatymo (Toliau – ABTĮ) IV skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas. Jis yra taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebegali kitais būdais apginti savo pažeistas teises ir interesus, nes nebėra kitų teisinių priemonių. Magistro baigiamojo darbe teorinių ir empirinių metodų pagalba atskleidžiama administracinės bylos proceso atnaujinimo instituto samprata, išskiriami jo ypatumai, analizuojami esami teoriniai ir praktiniai reglamentavimo trūkumai bei siūlomi jų pašalinimo būdai. Taip pat kompleksiškai ir glaustai analizuojami administracinės bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai, apžvelgiama, kaip šie pagrindai taikomi teismų praktikoje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalys, išvados ir pasiūlymai. Pirmoji dalis skirta proceso atnaujinimo svarbai ir vietai administraciniame procese nustatyti, proceso atnaujinimo sampratai suformuluoti, esamam reglamentavimui ir jo trūkumams nustatyti. Antroji dalis skirta prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo procedūrą reglamentuojančių normų analizei, jų ypatumų nustatymui bei trūkumų įvardijimui. Trečioji dalis skirta administracinės bylos atnaujinimo pagrindų analizei, bandoma nustatyti, kuriais pagrindais remiantis dažniausiai kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo, o kurie mažai aktualūs nūdienos gyvenime. Čia daromos išvados iš atliktos teismų praktikos analizės, pateikiama teismų praktikos pavyzdžių. Atlikus teismų praktikos analizę, prieinama prie išvados, kad atnaujinti procesą galima labai ribotomis galimybėmis, t. y. tik esant akivaizdiems Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems pagrindams ir dauguma prašymų dėl proceso atnaujinimo yra atmetami. Darbe pateikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui dėl kai kurių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų tobulinimo ir papildymo.
The Constitution and the laws of the Republic of Lithuania establishe the power and stability of a final and binding decision of a court. This is to ensure human rights and stability of the relations whith arise on the grounds of such a decision. However, in case of certain circumstances, the legal effect of the decision can be dissolved, it may lose the characteristics of stability and immutability. This possibility is given by the Law on administrative proceedings, Chapter IV, which establishes the institute of the reopening of administrative proceedings. The institute is applied when an interested party has no legal means to protect its violated rights and legal interests. The thesis by the help of empiric and theoretic methods, discloses the conception of the institute of the reopening of administrative proceedings, emphasizes its peculiarities, examines existing theoretical and practical legal defects, as well as posible ways to eliminate them. The comprehensive and accurate analysis of the grounds for reopening the proceedings and case study of the application of these grounds is presented. Master's thesis consists of an introduction, three – enacting parts, conclusions and recommendations. The first part is to define the importance of the reopening of proceedings and its position in the administrative process, determine existing regulation and legal defects. The second part is to examine the legal regulations of the reopening of administrative proceedings that determine the procedure of the application, analyse its characteristics and defects. The third part is to examine the grounds for the reopening of proceedings, trying to find out which grounds are the most common and which ones are of little relevance in today’s life. The conclusions are submitted according to the case study and some examples of judicial practice are presented. The study of jurisprudence leads to a conclusion that administrative proceedings can be reopened in very limited cases, only if obvious grounds established by the Law on administrative proceedings, Article N. 153, Paragraph 2, exist; otherwise, most requests are denied. The paper sets out suggestions for the legislator of the Republic of Lithuania in relation to improvements and amendments of the Law on admistrative proceedings.