Regioninė Europos Sąjungos politika Lietuvos regiono atveju
Gudjonienė, Regina |
Janušauskienė, Diana | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kazėnas, Gediminas | Recenzentas / Rewiewer |
Udrėnas, Nerijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Paulikas, Vygandas Kazimieras | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Trimakas, Ramūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kulakauskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, įgyvendina ES regioninę politiką, t.y. politiką, kurios pagalba siekiama socialinės ir teritorinės Sąjungos „sanglaudos“. Šios politikos įgyvendinimas užtikrinamas struktūrinių fondų finansine parama. Šiame darbe keliama problema - ES lygmenyje Lietuva pripažįstama kaip vienas regionas, kuriam parama skiriama kaip regionui, kurio BVP nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Mano hipotezė- Lietuvos politikai ir institucijos turi skirti daugiau dėmesio šalies regionų sanglaudai. Darbo tikslas - išanalizuoti ES vykdomą regioninę politiką, valstybių narių skaičiui padidėjus iki dvidešimt penkių, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais, įgyvendinimą nusakančiais teisės aktais, apibūdinti ES valstybių narių regioninės politikos prioritetus ir naujų tikslų būtinumą perspektyvoje iki 2013 m., taip pat apžvelgti Lietuvoje vykdomą regioninę politiką bei jos mastą. ES valstybėse narėse vykdomą ES regioninę politiką, siekdama apibrėžti, kokia skirtinga ši politika atskirose valstybėse narėse, priklausomai nuo to, koks šalies išsivystymo lygis. Visos šalys skirtingos, daugumos Naudojami tyrimo metodai - tai: 1) ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir kitų šaltinių regionine tematika analizė, 2) regionų lyginamoji analizė tiek ES, tiek Lietuvoje , siekiant įvertinti struktūrinės paramos būtinumą pagal regioninės politikos tikslus bei iškeltos hipotezės patvirtinimui. Darbas susideda iš trijų skyrių. Pirmas skyrius skirtas ES regioninės ir struktūrinės politikos apžvalgai, nusakant pagrindinius politikos tikslus, aprašant įgyvendinimo mechanizmus, apibūdinant institucijas, vykdančias regioninę ir struktūrinę politiką, taip pat nusakant šios politikos mastą iki ir po 2004 m. ES plėtros. Antrame skyriuje apibūdinu visose 25 jų regioninės politikos įgyvendinimo sėkmė neabejotina. Trečio skyriaus pagrindinė tema- tai Lietuvos regioninės politikos vykdymas, galiojančių teisės aktų ir programavimo dokumento prioritetų įvertinimas. Tam tikslui reikalinga atskirų Lietuvos regionų analizė, nežiūrint į tai, kad Lietuva ES lygmenyje vertinama kaip vienas regionas. Mums, šios šalies gyventojams, reikalinga valstybė, kurioje būtų ne taip pastebimi regioniniai skirtumai. Remiantis atliktu tyrimu, galima konstatuoti, kad visos ES šalys narės stengiasi kuo aktyviau vykdyti regioninę - struktūrinę politiką ES remiamų tikslų įgyvendinimui ir regioninių skirtumų mažinimui. Lietuvos atveju - tai nauja patirtis, kurios rezultatus stebėsime po keleto metų ir įvertinsime, ar tarp atskirų Lietuvos regionų (apskričių) dėl gaunamos ES paramos nedidėjo skirtumai .
Litauen, sowie andere Mitgliedstaaten der Europäischen Union, verwirklicht die Regionalpolitik der EU, d.h. Politik, mit welcher Hilfe die sozialen und territorialen Unterschiede der Union verringert werden können. Die Verwirklichung dieser Politik wird durch die finanzielle Hilfe der Strukturfonds der EU gefördert. Bei der Überprüfung stellt man fest, dass Litauen als einzelne Region genannt ist, die einer solchen Strukturförderung bedarf, da hier das BIP weniger als 75 % des EU- Mittelwertes beträgt. werden. Meine Hypothese: die Politisch Verantwortlichen Litauens sollen mehrer Aufmerksamkeit für die Kohäsion der inneren Regionen widmen.