Mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo santykis VMI ir muitinės veikloje
Barauskaitė, Vaida |
Junevičienė, Danutė | Recenzentas / Rewiewer |
Miškinis, Jonas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Laurinavičius, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Radžiukynas, Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jablonskis, Alvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gurevičienė, Jūratė, Jadvyga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rimkus, Vladas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lietuvoje mokesčių mokėtojų kontrolės samprata apima dvi skirtingas procedūras – mokestinį tyrimą ir mokestinį patikrinimą. Ryškiausiai šios procedūros išsiskiria per savo tikslus: mokestinio tyrimo tikslas – per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį nustatyti mokestinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo riziką mokesčių mokėtojų veikloje, nurodyti mokesčių mokėtojams atsiradusius trūkumus ir netikslumus bei suteikti galimybę šias spragas ištaisyti; mokestinis patikrinimas – griežtesnė priemonė, labiau orientuota į tyčinių mokesčių įstatymų pažeidimų nustatymą. Tuo tarpu, kai mokestinio tyrimo metu nevengiama šalių bendravimo telefonu ar mokėtojui apie atliekamą tyrimą apskirtai gali būti nepranešta, patikrinimo procedūra labiau formalizuota, apie jos pradžią ir atliekamus veiksmus mokėtojas supažindinamas raštiškai. Skirtingos šių procedūrų pasekmės. Mokestinio tyrimo metu, nustačius tam tikrų trūkumų ar prieštaravimų, mokėtojas gauna pranešimą apie mokestinį tyrimą, kuriame pateiktos išvados ir pasiūlymai mokėtojui vykdyti neprivalomi. Dėl šios priežasties tyrimo rezultatai savarankišku skundu negali būti skundžiami teismui. Tuo tarpu mokestinio patikrinimo metu, nustačius mokesčių teisės aktų pažeidimų surašomas patikrinimo aktas, tvirtinamas sprendimu, pastaruoju suformuojama mokestinė prievolė – nurodoma papildomai paskaičiuotų mokesčių, delspinigių suma bei paskirta bauda. Nepaisant to, procedūros turi ir tam tikrų panašumų – visų pirma, Valstybinei mokesčių inspekcijai, vykdant tiek tyrimą, tiek patikrinimą naudojami tie patys metodai, analogiškos mokesčių administratoriaus teisės renkant informaciją, todėl laikytina, kad gali būti daromos ir analogiškos išvados (Muitinės atliekamo mokestinio patikrinimo metu gali būti naudojama daugiau metodų nei tyrime); abiejų procedūrų trukmė nėra apibrėžta, ribojama tik atlikimu per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Toks reglamentavimas gali būti vertinamas kaip privalumas – pradinėje stadijoje siekiama su mokesčių mokėtoju susitarti geranoriškai, o nepavykus siekiama surinkti daugiau aplinkybių formalesne tvarka atliekant patikrinimą t.y. mokėtojui suteikiama galimybė pagrįsti savo poziciją ir būti išklausytam. Tačiau įžvelgiama ir tokio reglamentavimo trūkumų – mokesčių administratoriui abiejų procedūrų metu, turint vienodas galimybes surinkti informaciją, mokestinio patikrinimo veiksmai iki prievolės suformavimo tam tikra prasme tampa pertekline stadija, todėl svarstytina šių procedūrų pertvarka, siekiant, kad mokesčių administratoriaus atliekami veiksmai nebūtų dubliuojami.
The definition of tax payers control in Lithuania includes two different procedures – tax investigation and tax check. The main difference is seen analysing aims of these procedures – the aim of the tax investigation is to define the risk of tax avoidance or not proper execution of tax obligations in possibly shortest time, to show the mistakes of executing for the tax payer, expecting the benevolent behaviour from the both sides – tax payer and tax administrator. The tax audit is a clampdown, emerged for deliberate tax laws infringement. During the tax investigation communication between tax administrator and tax payer is less official: some details can be discussed by telephone or tax payer can even not to know about actions taken against him, if tax administrator thinks no documents or information is needed from tax payer. Meanwhile, tax audit is more formalised, the procedure is based on written documents, tax payer should necessary be informed about the beginning and main actions of tax administrator. Particularly differ the consequences of the procedures. Tax administrator’s conclusions stated on the announcement about accomplished tax research are not binding, tax payer can give his own position on considered case and tax administrator can admit the way of tax assess as proper execution of tax laws (if in the announcement was said that some mistakes had been made); the announcement cannot be plead to the court. After the tax audit a statement of audit is drawing up. After its consolidation by the decision the tax obligation is formed – defining additional sums of tax, penalty and a fine. On the other hand, procedures have some similarities. First of all, during the tax research and tax audit accomplished by the State tax inspectorate, the same methods are taken, tax administrator has similar rights collecting the information, so the same conclusions can be done (when the Customs takes action, during tax audit can be taken wider spectre of methods than during the tax research); the duration of both procedures is not precise. Such reglamentation can be considered as an advantage – at the first stage benevolent behaviour between tax payer and tax administrator is preferred and if this not works, tax administrator takes action to find all formal documents and other evidence proving his own position. On the other hand, it can be considered as disadvantage – procedures are duplicating each other, last longer and cost more expensive, than it would last taking only one of them.