Lietuvos slaugytojų migracinių nuostatų tyrimas: Santariškių klinikų atvejis

Viešojo administravimo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali šiandien kaip niekada, siekiant išspręsti žmogiškųjų išteklių planavimo ir išsaugojimo aktualius klausimus bei slaugytojų migracijos prevencinių priemonių beieškant. Per 2009 metus Lietuvą paliko daugiau nei 18 tūkstančių jos piliečių, skaičiai dar nėra galutiniai. Tikrieji migracijos reiškinio mąstai Lietuvoje nežinomi. Problema yra aktuali ir skausminga. Slaugytojai migruoja dėl įvairių priežasčių: dėl nepalankios politinės situacijos, geresnių ekonominių galimybių sau ir savo šeimoms beieškant, siekdami geresnio išsilavinimo. Kiekvieno iš jų skirtingi poreikiai. Svarbu suprasti, kad suteikus galimybę rinktis, daugelis slaugytojų pasiliktų Lietuvoje. Tačiau yra daug faktorių, verčiančių žmogų palikti namus, šeimą, rinktis kitas galimybes. Motyvacija, yra vienas iš svarbiausių veiksnių tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Maslow buvo pirmas mokslininkas, kuris sistemiškai apibrėžė ryšį tarp darbo ir motyvacijos. Kiekvienais metais vis daugiau slaugytojų prisijungia prie milijonų migrantų, keliaujančių ten, kur geresnė ekonominė, socialinė ir politinė situacija.. Mūsų šalyje slaugytojai neretai neturi kokybiškų ir saugių darbo sąlygų, dirba viršvalandžius ,o jų atlyginimas labai žemas. Tyrimo objektas - slaugytojų poreikiai bei migracijos procesą įtakojantis slaugytojų aplinkos veiksniai. Tyrimo dalykas – slaugytojų migracinės nuostatos. Tyrimo tikslas - atlikti Santariškių Klinikų slaugytojų migracines nuostatas įtakojančių ir formuojančių veiksnių identifikavimą, kas padėtų įvardinti, išanalizuoti, apibendrinti bei įvertinti Lietuvos slaugytojų migracijos priežastis. Iškelta tyrimo hipotezė: nepakankamai patenkinti tiriamų Santariškių Klinikų slaugytojų poreikiai yra pagrindinė slaugytojų migracijos priežastis. Tyrimą atlikome būtent tretinio lygio gydymo įstaigoje siekdami paneigti nusistovėjusią nuomonę, kad geriausiai finansuojamos, stiprią techninę bazę turinčios gydymo įstaigos nesusiduria su darbuotojų migracijos problema. Mūsų tyrime dalyvavo 182 slaugytojai. Tyrimas atliktas Vilniaus Universiteto ligoninėje Santariškių klinikos. Tai tiriamasis darbas, kurio pagrindinė užduotis – išsiaiškinti svarbiausius slaugytojų poreikius, jų patenkinimo lygį, bei pasiūlyti priemones, kurios padėtų sustabdyti slaugytojų migraciją. Tyrimui paruošti ir atlikti naudota mokslinės literatūros analizė, Lietuvoje atliktų migracijos tyrimų analizė, slaugytojų darbą bei migracijos procesus reglamentuojančių dokumentų ir teisės aktų analizė, slaugytojų apklausos anketos sudarymas, pilotinio tyrimo atlikimas, anketos koregavimas, diskusijos su slaugytojais, statistinių duomenų analizė, slaugytojų anketinė apklausa ir jos rezultatų apdorojimas bei vertinimas. Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad būtina atkreipti didesnį dėmesį į slaugytojų migraciją. Remiantis tyrimo dalyvių nuostatų tyrimu, reikia konstatuoti faktą, kad slaugytojų poreikiai yra tenkinami nepakankamai. Slaugytojai pirmiausia stengiasi patenkinti žemesnio lygio poreikius. Aukščiausiojo lygio poreikiai patenkinami silpnai arba nepatenkinami visai. Slaugytojams jų darbas duoda visų pirmą socialinių poreikių patenkinimą. Slaugytojų migracijos traukos veiksniai: didesnis atlyginimas, geresnės ir saugesnės darbo sąlygos, teisinga finansavimo sistema, karjeros galimybės, geresnis išsilavinimas, politinis stabilumas, kelionių galimybės. Slaugytojų migracijos stūmimo veiksniai: mažas atlyginimas, prastos ir nesaugios darbo sąlygos, blogai organizuota finansavimo sistema, išsilavinimo ribojimas, profesinės lygos ir infekcinėmis ligomis užsikrėtimo pavojus, ekonominis bei politinis nestabilumas. Atlikus slaugytojų migracinių nuostatų tyrimą, magistro baigiamojo darbo hipotezė - nepakankamai patenkinti Santariškių Klinikų slaugytojų poreikiai yra pagrindinė slaugytojų migracijos priežastis – pasitvirtino. Taip pat paneigėme nuomonę, kad tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigai nėra aktuali slaugytojų migracijos problema. Tyrimas parodė, kad silpniausiai patenkinami yra slaugytojų saugumo poreikiai. Slaugytojai yra varžomi ekonominės situacijos, menkai gali pasireikšti savo darbe, jų profesija nėra itin gerbiama , jie jaučiasi labai nesaugūs. Nepakankamas slaugytojų poreikių tenkinimas arba visiškas jų ignoravimas turi lemiamą įtaką Lietuvos slaugytojų migracijai. Nesaugios darbo sąlygos, nepakankamas motyvavimas bei sveikatos problemos išvardinti mūsų respondentų kaip aktualios slaugytojų migracijos priežastys. Yra būtina valstybiniu lygiu spręsti žmogiškųjų išteklių klausimą. Visiems slaugytojams sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Įdiegti slaugytojų finansinio skatinimo sistemą. Slaugytojams siūlome aktyviau reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjamos migracijos reiškinio teorinės prielaidos, slaugytojų migracijos samprata ir mąstai, migracijos tyrimai Lietuvoje. Antroje dalyje aptariamos poreikiais grindžiamos motyvacijos teorijos ir slaugytojų darbo aplinkos veiksniai. Trečioji dalis skirta tyrimo metodologijai, o ketvirtoje atliekama anketinės apklausos rezultatų analizė, išvadų ir pasiūlymų formulavimas. Pagrindinis dėmesys skiriamas išsiaiškinti, ar pakankamai patenkinami slaugytojų poreikiai ir kaip jie įtakoja slaugytojų migracines nuostatas. Siekiame ištirti respondentų nuomonę apie slaugytojų motyvacijos ir migracijos tarpusavio ryšį. Magistro baigiamojo darbo rezultatai galėtų būti panaudoti ruošiant pranešimus slaugytojų organizacijų rengiamoms konferencijoms.

Public Administration Master’s final thesis topic is very relevant to address human resource planning and preservation questions. During the year 2009 Lithuania has already left more than 18 thousand citizens. Real scale of migration in Lithuania are not known. The goal of this study is to analyze and evaluate the migration of nurses. They migrate for a variety of reasons: political climates, better economic opportunities for themselves and their families, for better their education. All of them have different needs and expectations from the experience. It’s important to understand, that given the choice, most nurses would prefer to remain in their home countries? However, there are a series of factors that motivate a person to leave home and family to pursue other opportunities .Motivation is believed to be one of the most important variables in contemporary human resource management, both in the private and the public sector. Maslow was the first to systematically link work conditions to motivation. Every year, more nurses join the millions of migrants worldwide who travel elsewhere to pursue better economic, social, or political situations. At the onset of the nursing shortage, nurse migration has not only garnered media attention, but has challenged experts to address the ethical, financial, social, political, and health implications surrounding the issue. This isn’t an uncommon situation, unfortunately, as nurses find that they are unable to find employment that will give them the opportunity to practice advanced skills or specialties. Other factors play a key role in pushing nurses out of their home country including an unsafe work environment, lack of political stability, high workloads, or lack of economic remuneration. In our country nurses work full time and still earn a salary below the poverty line. The object of investigation – nurses requirements, environmental factors influencing the process of migration. The point of investigation – identification of factors influencing and shaping Santariskiu Klinikos nurses migratory provisions. It was raised study hypothesis: insufficient to meet Santariskiu Klinikos nurses needs is a fundamental causes of nurses migration. In my study a total of 182 respondents were surveyed. Questionnaire was done at Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos. It is the study work. The main focus of study is to explore reasons, which would help to stop and prevent the migration of nurses. The study used an analysis of scientific literature, Lithuania made an overview of migration research, legislation, a survey of nurses and the evaluation of results. Conclusions of the conducted study: health policy-makers need to take a serious look at the growing migration of nurses to foreign countries. While such migration leads to inflow of foreign exchange, it also implies the loss of medical personnel vital for the fulfilment of national goals. Pull Factors: higher pay opportunities for remittances, better working conditions, better resourced systems, career opportunities, provision of post-basic education, political stability, travel opportunities. Push Factors: low pay, poor working conditions, poorly resourced systems, limited career opportunities, limited education, impact of infection, dangerous environment, economic instability. After the nurses migratory provisions of the investigation, the hypothesis was confirmed. We denied an opinion that migration is not relevant to the problem in the highest – level health care office. Lack of satisfaction of nurses requirements, unsafe working conditions, lack of motivation – relevance of nurses migration problems. It is necessary to the state level to address human resources issues. Nurses need to create a healthy and safe working conditions. You must install a financial incentive system. Nurses offer a greater demand for employers to secure a healthy working environment. The first part deals with the interpretation of the migration theory. The second part deals with the theory of motivation and nurses at work. The third part is devoted to research methodology, while the fourth carried out in the questionnaire analysis of results. Master’s Final, the results can be used in the preparation of reports of nurses organized conferences.