Nuosavybės teisės turinys: lyginamoji anglosaksų ir kontinentinės teisės tradicijų analizė
Andruška, Gintas |
Pakalniškis, Vytautas | Konsultantas / Consultant |
Vasarienė, Dalia | Recenzentas / Rewiewer |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Cirtautienė, Solveiga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Selelionytė – Drukteinienė, Simona | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stripeikienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Usonienė, Jūratė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe analizuojamas bei lyginamas nuosavybės teisės turinys kontinentinėje ir anglosaksų teisėje, jį sudarantys elementai, bei jo apimtį lemiantys veiksniai, taip pat skirtingose teisės tradicijose vyraujančios nuosavybės teisės turinio sampratos bei jų istorinės ištakos. Skirtingų teisės tradicijų nuosavybės teisės turinio pažinimas reikšmingas ir teoriniu, ir praktiniu aspektu, kadangi teismams ir teisės mokslui padeda tinkamai interpretuoti nuosavybės teisės turinį, o įstatymų leidėjams mažinti pozityviosios nuosavybės teisės skirtumus. Darbo aktualumą lemia praeito amžiaus pabaigoje Lietuvoje įvykusi socialistinės ir prigimtinės nuosavybės teisės sampratų kaita. Darbe keliama viena iš hipotezių, kad dabartiniame LR CK yra įtvirtinta kontinentinėje teisėje vyraujanti prigimtinės nuosavybės teisės samprata, todėl jos esmei atskleisti nebepakanka iš socialistinės teisės perimtos valdymo, naudojimo, disponavimo teisių „triados“. Daroma išvada, kad tinkamo nuosavybės teisės turinio aiškinimo gairėmis galėtų būti kitų kontinentinės ir anglosaksų teisės tradicijos valstybių nuosavybės teisės doktrina, kurioje greta teisių „triados“ išskiriama nemažai kitų teisių. Lyginamoji nuosavybės teisės turinio analizė parodė, kad anglosaksų teisėje remiamasi feodalinės nuosavybės teisės principais, todėl subjektinė nuosavybės teisė, skirtingai nei kontinentinėje teisėje, suprantama kaip subjektinė valdymo teisė. Tačiau skirtinga teisės samprata rezultato prasme nelemia esminių savininko teisių apimties skirtumų – abiejų teisės tradicijų teisės doktrinoje nuosavybės teisė laikoma visaapimančia teise ir įvardijamos labai panašios savininko teisės bei pripažįstama, kad nuosavybės teisės turinys yra dinamiškas ir jo apimtis kiekvienu atveju priklauso nuo nuosavybės teisės objekto, kitų teisės šakų normomis nustatytų apribojimų bei nuo to, kiek teisių asmuo yra perleidęs kitiems. Nors kontinentinėje teisėje nuosavybės teisė laikoma vienalyte teise ir galimybė turėti dvi savarankiškas nuosavybės teises į tą patį turtą nepripažįstamos, naujausia legislatyvinė kontinentinės teisės tradicijos šalių tendencija kurti į anglų-amerikiečių panašius turto patikėjimo institutus rodo šių dviejų teisės sistemų suartėjimą.
The thesis analyzes and compares the content of ownership in continental and common law countries, deals with its elements and factors influencing the extent of it, disclosures the concepts of the content of ownership and their historical origins. The knowledge of the content of ownership in different legal traditions is significant theoretically as well as practically, because it helps the courts and the law doctrine to explain the content of ownership correctly and the legislators to reduce its distinctions in property law. The topic is relevant today. In the end of the 20th century the concept of ownership in Lithuania shifted from socialistic to natural, accordingly the key issue of the thesis states that “triad” of ownership rights which was borrowed from the socialistic law, is not sufficient to explain the essence of ownership today. The author arrives at the conclusion, that the content of ownership in national law could be interpreted in accordance with the doctrine of continental and common law countries, which identify much more rights that constitute ownership. The comparative analysis has shown that the concept of ownership in common law countries derives from the feudal law, therefore it is understood as the right to possess. However the different concepts of ownership in continental and common law leads to the same goal and does not determine crucial distinctions of the extent of rights of the person, which in these legal systems is considered the owner. In both legal traditions the law doctrine ascribes ownership as all-embracing right and identifies very similar rights which constitute the content of ownership. Both legal traditions admits that the content of ownership is dynamic and depending upon the nature of the object of ownership and all the restrictions, that the law makes, as well as on the quantity of rights which the owner transfers to others. Though in continental law it is considered that ownership is a single right and two ownership rights to the same object are not possible, the tendencies of the newest legislation to institute anglo-american trust-like devices in continental law indicates the convergence of these legal systems.