Teisiniai mechanizmai, sudarantys prielaidas netiesioginės deliktinės atsakomybės taikymui
Grinytė, Neringa |
Tikniūtė, Agnė | Recenzentas / Rewiewer |
Tikniūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakalniškis, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kudinavičiūtė-Michailovienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis principas būtinai atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą. Siekiant, kad tinkamai būtų įgyvendintas šis konstitucinis principas, taip pat užtikrintos ir apsaugotos asmenų laisvės, teisės ir teisėti interesai, Lietuvoje yra nustatyta netiesioginė deliktinė atsakomybė. Ją galima apibrėžti kaip turtinę prievolę atlyginti kito asmens neteisėtu veikimu ar neveikimu trečiajam asmeniui padarytą turtinę ar neturtinę žalą, kai žalą privalantis atlyginti asmuo yra atsakingas už žalą padariusiojo veiksmus. Magistro baigiamajame darbe autorė nustatė, kad teisės teorijoje nėra vienodo netiesioginės deliktinės atsakomybės sąvokos apibrėžimo. Apžvelgus Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos teisėje egzistuojančias netiesioginės deliktinės atsakomybės sąvokas „vicarious liability“, „third party liability“, „liability for others“, Europos deliktų teisės principuose įtvirtintą netiesioginės deliktinės atsakomybės sąvoką, nustatyta, kad Lietuvoje netiesioginės deliktinės atsakomybės sąvoka yra vienoda su Europos deliktų teisės principuose apibrėžta – „liability for others“. Siekiant nustatyti teisinius mechanizmus, naudojamus taikant netiesioginę deliktinę atsakomybę, buvo nagrinėti šios atsakomybės teisiniai režimai Lietuvoje ir kitose šalyse bei nustatyta, kad Anglija vadovaujasi giežta atsakomybe grindžiamu netiesioginės deliktinės atsakomybės teisiniu režimu, o Lietuvoje, kaip ir Prancūzijoje, vyrauja ir griežta atsakomybe ir kalte grindžiama netiesioginė deliktinė atsakomybė. Taip pat nustatyta, kad kai kuriais atvejais netiesioginė deliktinė atsakomybė yra grindžiama ne vien kalte, bet ir griežtąjai atsakomybei būdingais teisiniais mechanizmais. Lietuvoje darbdavio atsakomybė už jo darbuotojo sukeltą žalą yra grindžiama tiek darbdavio asmenine kalte, tiek ir griežtajai atsakomybei būdingais teisiniais mechanizmais – žalą sukėlusio asmens kaltė perkeliama atsakovui, darbuotojo rizikos ir laisvės apribojimo, veiklos ir rizikos teorijos. Nustatyta, kad nenustačius asmeninės darbdavio kaltės, t.y. kad jis netinkamai atliko savo asmenines pareigas, darbdavys vis viena atsakys už darbuotojo padarytą žalą. Dėl to, autorės nuomone, Lietuvos civilinėje teisėje pakaktų darbdavio atsakomybę prilyginti darbuotojo kaltei ir tai grįsti darbuotojo rizikos ir laisvės apribojimo teorija, veiklos rizikos ir nuostolių paskirstymo teorijomis. Taikant netiesioginę deliktinę atsakomybę, grindžiamą kalte, yra naudojami šie teisiniai mechanizmai: rūpestingumo, priežiūros, kontrolės pareigos. Lietuvoje būtų galima naudoti Vokietijoje, taikant atsakomybę už nepilnamečių vaikų sukeltą žalą, naudojamą teisinį mechanizmą – organisational duty. Taip pat, tikslinga plėsti teisės normoje numatytų atsakingų asmenų ratą, įtraukiant ir artimuosius giminaičius, prisiėmusius pareigą prižiūrėti nepilnametį vaiką ir tam tikrą laiką organizavusius ir vykdžiusius priežiūrą. Taikant netiesioginę deliktinę atsakomybę, grindžiamą griežtąja atsakomybe, yra išskiriami šie teisiniai mechanizmai: rizikos teorija, pagal kurią rizika yra pripažįstama esminiu civilinės atsakomybės be kaltės elementu, veiklos teorija, darbuotojo rizikos ir laisvės apribojimo teorija, nuostolių paskirstymo teorija, žalą sukėlusio asmens kaltės perkėlimas asmeniui, atsakingam už jo veiksmus.
In Lithuania is established constitutional principle that is essential to compensate damages made for person. To realize this constitutional principle and to protect people liberty, legal interests, in Lithuania is instituted indirect tortious liability. Indirect tortious liability indicates burden to compensate damages caused by other person, for whom you are responsible. Master’s thesis authoress determined, that there is no the one indirect tortious liability concept in law theory. After review of liability concepts „vicarious liability“, „third party liability“, „liability for others“, which exists in England, France, Germany, also review of liability concept framed in Europe tort law principles, was determined, that in Lithuania indirect tortious liability concept is the same as the liability for others, established in Europe tort law principles. In searching legal mechanisms to apply indirect tortious liability, were studied regimes of liability in Lithuania and other countries. It was revealed, that in England the regime of indirect tortious liability is based on strict liability. In Lithuania the regime of indirect tortious liability is based on fault and on strict liability, the same as in France. In some situations indirect tortious liability is based not only on fault or strict liability, but also on fault and legal mechanisms of strict liability. In Lithuania the employer liability for damage caused by his employee is based on employer’s personal fault and on legal mechanisms of strict liability – the employee’s fault is imputed to employer, the theory of employee risk and freedom limitation, work and risk theories. It was revealed, that doesn’t matter if employer’s personal fault is detected or no, the liability for employer will be applied. In authoress opinion, in Lithuania’s civil law don’t need to determine personal employer’s fault, it’s enough to determine employer’s fault, based on emplyee’s risk and liberty theory, work theory and damages distribution theory. Applying indirect tortious liability based on fault, are used these legal mechanisms: duty of care, duty to supervise, duty to control. Also in Lithuania can be applied in Germany law detected legal mechanism – organisational duty, which is used applying liability for damage caused by minors. Also need to establish, that for damage, caused by minors, are liable not only parents, teachers, schools or other institutions taking care of them, but also relatives, who undertake to supervise minor and for a period is taking care of them and organizing supervision. Applying indirect tortious liability based on strict liability, are defined these legal mechanisms: risk theory, which is fundamental principle of strict liability, work theory, the theory of employee risk and freedom limitation, apportionment of damages theory, the employee‘s fault imputing to employer.